Šiuo metu pasaulyje gyvena apie 7,8 milijardo žmonių. Prognozuojama, kad per ateinančius kelis dešimtmečius šis skaičius dar augs ir maksimumą pasieks 2064 m. – tada planetoje gyvens maždaug apie 9,7 milijardo žmonių. Bet iki 2100 m. žmonių sumažės iki 8,8 milijardo, skelbia naujas tyrimas, paskelbtas respektabiliame moksliniame žurnale „The Lancet“.
„Paskutinį kartą pasaulio gyventojų skaičius mažėjo XIV amžiaus viduryje – dėl Juodojo maro. Jei mūsų prognozė pasirodys esanti teisinga, tai bus pirmas kartas, kai gyventojų skaičiaus mažėjimą nulems gimstamumo mažėjimas – o ne tokie įvykiai kaip pandemija ar badas „, – portalui „IFL Science“ teigia pagrindinis tyrimo autorius ir Vašingtono universiteto (JAV) Sveikatos metrikos ir vertinimo instituto Globaliosios sveikatos profesorius Steinas Emilis Vollsetas.
23 šalyse gyventojų skaičius gali sumažėti daugiau nei 50 proc. – įskaitant Japoniją, Tailandą, Italiją, Ispaniją, Portugaliją, Pietų Korėją ir kitas šalis, kuriose mažas gimstamumas ir senėjanti populiacija.
Bet nors gyventojų skaičius pasaulyje globaliu mastu mažės, prognozuojama, kad kai kuriose planetos vietose jis augs. Augimas numatomas Šiaurės Afrikoje, Viduriniuosiuose Rytuose ir svarbiausia – Afrikoje į pietus nuo Sacharos. Čia per šimtmetį tikimasi trigubo augimo: nuo 1,03 milijardo 2017 m. iki 3,07 milijardo 2100 metais.
Naujame tyrime – kuris rėmėsi remiantis 2017 m. tyrimo duomenimis – buvo tiriama, kaip mirtingumas, vaisingumas ir migracija paveiks pasaulio gyventojus per ateinančius 80 metų, kaip karas, stichinės nelaimės ir klimato pokyčiai gali paveikti mirtingumą skirtingose planetos vietose.
Mokslininkai tvirtina, kad pasaulinio gyventojų skaičiaus mažėjimo priežastys yra kompleksiškos, bet viena svarbiausių priežasčių – bendra gimstamumo mažėjimo tendencija, kurią nulemia augantis moterų išsilavinimas ir kontracepcijos galimybės.
„Yra du pagrindiniai veiksniai: geresnės galimybės naudotis šiuolaikinėmis kontracepcijos priemonėmis ir mergaičių bei moterų švietimas, – aiškina S.E. Vollsetas. – Šie veiksniai nulemia gimstamumą, nes vidutinis vaikų skaičius, kurį moteris gimdo per savo gyvenimą, yra didžiausias veiksnys, nulemiantis gyventojų skaičių. Ir prognozuojama, kad bendrasis gimstamumo lygis nuolat mažės: nuo 2,37 2017 m. iki 1,66 2100 metais – tai yra, gerokai žemiau minimalaus lygio (2,1 vaiko vienai moteriai), kuris laikomas būtinu gyventojų skaičiui išlaikyti“.
Kartu su šiais populiacijos pokyčiais išvysime ir daug radikalių geopolitinės galios pokyčių – ir gyvenimo būdo pakitimų, kurie palies milijardus žmonių visame pasaulyje.
Mokslininkai sako, kad vieną pagrindinių pokyčių atneš tam tikros šalys, kuriose smarkiai mažėja darbingo amžiaus suaugusiųjų skaičius – o tai savo ruožtu gali suvaržyti šių šalių ekonomiką ir pakenkti geopolitinei galių pusiausvyrai pasaulyje.
Kas taps naujosiomis supergaliomis, dar neaišku – tačiau prognozuojama, kad Kinija aplenks JAV ir remiantis didžiausiu bendru bendruoju vidaus produktu (BVP), 2035 m. turės galingiausią ekonomiką. Tačiau jei vertinimai pasirodys esantys teisingais, JAV turėtų susigrąžins aukščiausią poziciją 2098 metais.
„XXI amžius taps žmonių civilizacijos revoliucijos liudininku, – teigia „Lancet“ vyriausiasis redaktorius dr. Richardas Hortonas. – Afrika ir arabų pasaulis suformuos mūsų ateitį, o Europa ir Azija patirs įtakos recesiją. Šimtmečio pabaigoje pasaulis bus daugiapolis, dominuojančios galios bus Indija, Nigerija, Kinija ir JAV. Tai iš tiesų bus naujas pasaulis, kuriam turime pasiruošti“.
Naujasis tyrimas taip pat teigia, kad pasaulyje turės pasikeisti migracijos suvokimas. Nors per pastaruosius dešimtmečius atgimė nacionalistinės valdžios ir išaugo priešiškumas imigrantams, ataskaitoje teigiama, kad daugelis šalių turės pasirinkti liberalesnę imigracijos politiką – kad išlaikytų savo gyventojų skaičių ir palaikytų ekonomikos augimą.
„Galiausiai, jei [naujosios] prognozės pasirodys esančios bent pusiau tiksliomis, migracija taps būtinybe visoms šalims – o ne pasirinkimu, – sako tyrime nedalyvavęs profesorius Ibrahimas Abubakaras iš Londono universiteto koledžo. – Teigiamas migracijos poveikis sveikatai bei ekonomikai yra žinomas visame pasaulyje, tad pasirinkimas bus iš to, ar leisdami planuojamą gyventojų judėjimą pagerinsime sveikatą ir gerovę, ar galiausiai turėsime žemiausią importuotos darbo jėgos klasę ir nestabilias visuomenes“.
„Darbingo amžiaus gyventojų pasiskirstymas turės lemiamos reikšmės tam ar žmonija klestės, ar ne“, – apibendrina mokslininkas.
