„Vaistas yra seniai naudojamas medicinoje, jis daugeliui būklių naudojamas gydyti, tikrai nebrangus, paprastas, seniai žinomas vaistas“, – BNS antradienį sakė ministras.
„Jeigu jis tikrai yra efektyvus ir jį patvirtins kaip tinkamą gydyti, mums net kažko ypatingai stengtis nereikia, mes jo Lietuvoje tikrai turime, tai nėra joks deficitinis preparatas“, – teigė jis.
Ministras patikino, kad medikai šį vaistą gydymui nuo koronaviruso tikrai galės naudoti, kai tik bus patikrintas jo efektyvumas.
„Užtektų to, kad yra efektyvumas, aiškumas, kad jis padeda, tai mūsų medikai jį tikrai galės naudot“, – tvirtino A. Veryga.
Pasak jo, tam, kad būtų galima naudoti šį vaistą koronaviruso pacientų gydymui, būtina papildyti gydymo metodikas, iškart po to vaistą bus galima naudoti.
„Tai žinoma, kai tik gausim normaliai duomenis, patys medikai turi susipažinti. Kodėl gi ne, tai nesudėtingas sprendimas“, – kalbėjo ministras.
Jis pridūrė, kad Lietuvos medikai su JK kolegomis konsultuojasi ir keičiasi informacija, tačiau kol kas nenurodė, kada galima tikėtis sprendimo dėl deksametazono naudojimo.
Gali išgelbėti COVID-19 užsikrėtusiųjų gyvybes
Antradienį Jungtinės Karalystės mokslininkai pranešė, kad pigus ir plačiai prieinamas steroidinis vaistas deksametazonas gali padėti išgelbėti sunkiausia koronaviruso infekcijos (COVID-19) forma sergančių pacientų gyvybes.
Britų sveikatos apsaugos sekretorius Mattas Hancockas pranešė, kad Jungtinėje Karalystėje koronavirusine infekcija COVID-19 sergantiems pacientams nedelsiant bus pradedamas skirti vaistinis preparatas deksametazonas (dexamethasone), tyrimams parodžius, kad šis kortikosteroidas išgelbėjo trečdalį itin sunkiai sirgusių pacientų.
Pasak jo, JK šio plačiai prieinamo preparato atsargas pradėjo kaupti prieš trejus mėnesius, kai pasirodė pirmieji jo teigiamo poveikio COVID-19 pacientų gydymui rezultatai.
„Kadangi pastebėjome pirmuosius deksametazono galimybių požymius, jį kaupiame nuo kovo mėnesio“, – sakoma sveikatos apsaugos sekretoriaus vaizdo pareiškime.
„Taigi, dabar mes dirbame su NHS (Nacionaline sveikatos apsaugos tarnyba), kad nuo šios popietės deksametazonas būtų įtrauktas į standartinį COVID-19 gydymą“, – sakė M. Hancockas.
Tyrimui, kurio rezultatai buvo paskelbti antradienį, vadovavo Oksfordo universiteto mokslininkų grupė. Jį iš dalies finansavo britų vyriausybė.
M. Hancockas taip pat išreiškė padėką Oksfordo „nuostabiems mokslininkams“.
„JK gyvybės mokslai pirmauja pasaulyje vakcinos kūrimo, gydymo ir imunologijos srityje“, – pareiškė jis.
Pradeda bandymus su žmonėmis
„The Guardian“ rašo, kad Londono Imperijos koledžo mokslininkai šią savaitę pradeda vakcinos nuo koronaviruso SARS-CoV-2 klinikinius bandymus su žmonėmis.
Remiantis leidiniu, vakcinos bandymuose dalyvaus 300 žmonių nuo 18 iki 70 metų amžiaus. Kiekvienam savanoriui bus suleista po dvi vakcinos dozes. Jeigu vakcinai pavyks sukelti teigiamą imuninį atsaką, kitame klinikinių bandymų etape dalyvaus 6 tūkst. žmonių.
Šios vakcinos sudėtyje nėra gyvo susilpninto COVID-19 sukeliančio viruso. Ji pagaminta iš sintetinių SARS-CoV-2 genetinio kodo grandžių.
Ankstesnių šios vakcinos bandymų su gyvūnais rezultatai rodo, kad ji yra saugi naudoti ir „sukelia vilčių suteikiantį imuninį atsaką“, skelbia tyrėjai.
Kaip skelbia agentūra „Bloomberg“, vakcinos kūrimui vadovaujančio profesoriaus Robino Shattocko teigimu, eksperimentinės vakcinos negali visiškai apsaugoti nuo užsikrėtimo koronavirusu.
Jungtinės Karalystės vyriausybė tyrimų finansavimui skyrė 41 mln. svarų (46 mln. eurų), dar 5 mln. svarų (5,6 mln. eurų) buvo surinkta iš kitų šaltinių.
