Nors šį genetiškai modifikuotų moskitų į natūralią aplinką paleidimo planą jau patvirtino JAV Aplinkos apsaugos agentūra (EPA), tačiau „The Conversation“ kalbinti biologai, ekologai ir kiti gamtos tvarumo tyrėjai yra susirūpinę.
Jie mano, kad šis planas dar nėra pakankamai išanalizuotas bei neįvertintos visos galimos grėsmės natūralios gamtos ekosistemoms.
Teoriškai šis planas atrodo gana paprastas ir juo siekiama elementaraus tikslo. Genetiškai modifikuoti moskitai paplistų po natūralias aplinkas ir sumažintų vietines moskitų populiacijas.
Mokslininkai sukūrė nevaisingas moskitų veisles (vedami palikuonys neišsivysto iki galutinės formos), tad jų paleidimas į aplinką galėtų drastiškai sumažinti moskitų populiaciją – o tuo pačiu ir rizikas užsikrėsti jų platinamomis ligomis, kaip Zikos ir Dengės virusais.
Ši koncepcija puikiai veikia laboratorinėmis sąlygomis, tačiau kai ji buvo išbandyta Brazilijoje – viskas pakrypo netikėta linkme.
Tie modifikuoti moskitai nelabai kryžminosi su natūralia moskitų populiacija ir po gana trumpo laiko išsivystė ypač atsparūs genetiniai moskitų hibridai, kuriuos išnaikinti yra dar sunkiau.
Šiuo atveju mokslininkai bijo, kad nepasikartotų Brazilijos scenarijus – ir yra susirūpinę, kad EPA nenustatė pakankamai griežtų priemonių, leidžiančių nuolat stebėti ir kontroliuoti „Oxitec“ eksperimentą – bei esant reikalui iškart užkirsti kelią netyčinei vietinių ekosistemų žalai.
Mokslininkai ragina EPA imtis konkrečių priemonių, įskaitant leidimą prieiti prie genetiškai modifikuotų organizmų registro, kad mokslininkai galėtų geriau suprasti, kas čia vyksta.
„Genų inžinerija žmonėms suteikia beprecedentę galimybę keisti biologinio pasaulio struktūrą. Tačiau nepaisant spartaus ir entuziastingo genų inžinerijos progreso, ekologinės sistemos, kurias galėtume pakeisti, išlieka nepaprastai sudėtingos ir nepakankamai ištirtos“, – tvirtina mokslininkai.
