Šis radinys buvo nepastebėta ilgus metus, kol Krikščionybės kilmės ir Antrosios šventyklos judaizmą Londono Karaliaus koledže tyrinėjanti profesorė Joana Taylor nepaėmė padidinamojo stiklo ir viename iš lapų nepamatė hebrajiškos raidės „lamed“ (L).
Tuo metu J.Taylor sako galvojusi, kad ji tik įsivaizduoja tokį dalyką. „Bet tada pasirodė, kad kiti fragmentai taip pat gali turėti labai išblukusių raidžių“, – sakoma universiteto pranešime.
Mokslininkės susidomėjimas pasiteisino. Viename iš keturių fragmentų buvo išlikusios keturios teksto eilutės, kuriose matyti iš viso 15-16 visiškai sveikų ar bent dalinai išlikusių raidžių. Įžiūrimas net vienas hebrajiškas žodis „Shabbat“, reiškiantis šabą (kassavaitinę judėjų šventė, prasidedančią penktadienio saulėlydžio metu ir pasibaigiančią šeštadienį vakare, lrytas.lt past.), kas, mokslininkės, leidžia manyti, kad šis fragmentas gali būti iš biblinės Ezekielio knygos (46: 1–3).
Negyvosios jūros rankraščius sudaro daugiau nei 900 rankraščių, surašytų senovės žydų esėjų (esėjai – viena iš žydų religinių bendruomenių Naujojo Testamento laikais. Esėjai buvo laikomi maištininkais, lrytas.lt past.). Nuo to laiko, kai rankraščiai 1946 m. buvo atrasti Vakarų Krante esančiuose Kumrano urvuose, mokslininkai intensyviai tyrinėja tekstus, kuriuose pateikiamos Tanacho (hebrajų Biblijos, lrytas.lt past.) versijos, kalendoriai, astronominiai stebėjimai ir bendruomenės taisyklės.
Ir nors kai kurie pergamentai, vadinami Negyvosios jūros ritiniais, yra klastotės, šiame tyrime ištirti fragmentai yra autentiški, teigiama Anglijos Mančesterio universiteto naujienų pranešime. Šie fragmentai buvo aptikti atliekant oficialius Kumrano urvų kasinėjimus ir niekada nebuvo patekę į antikvarinių daiktų rinką, kurioje netrūksta ir klastočių.
Šeštajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje Jordanijos vyriausybė dalį rankraščių fragmentų padovanojo Anglijos Lidso universiteto odos ir pergamento ekspertui Ronaldui Reedui – kad jis galėtų ištirti jų fizinę ir cheminę sudėtį. Tuo metu buvo manoma, kad šie rankraščių fragmentai yra tušti ir todėl laisvai gali būti naudojami moksliniams tyrimams. Po to, kai R.Reedas ir jo studentas Johnas Poole'as ištyrė fragmentus, jie buvo saugomi universiteto saugykloje.
Vėliau, 1997 m. ši kolekcija buvo padovanota Mančesterio universitetui – tačiau sulaukė mažai dėmesio iki tol, kol J.Taylor nesigriebė padidinamojo stiklo.
Norėdami nustatyti, ar kituose fragmentuose nėra teksto, ji nufotografavo visas kolekcijos dalis, kurios buvo daugiau nei centimetro ilgio – iš viso 51 – ir kurios plika akimi atrodė tuščios.
Tiesa, mokslininkė ėmėsi ne įprastos fotografijos. Vietoje to, ji pasinaudojo multispektriniu vaizdinimu (angl. multispectral imaging): technika, naudojančia įvairius bangos ilgius (pvz. infraraudonuosius spindulius) ir elektromagnetiniame spektre leidžiančius matyti plika akimi sunkiai įžiūrimus objektus – kaip štai antai ant pergamento esantį anglies pagrindu pagamintu rašalu padarytus užrašus. Galų gale ji ir kolegos nustatė, kad kai kurie fragmentai turi raidžių linijas ar liekanas, tačiau tik keturiuose fragmentuose yra hebrajiški ar aramėjiški tekstai.
Tačiau radiniai vis dėlto nėra gausūs. „Kiekviename fragmente yra tik keli ženklai, tad čia kaip kelios po sofa nukritusios dėlionės detalės“, – sako mokslininkė.
Tai nėra vienintelis kartas, kai tariamai tuščiuose Negyvosios jūros rankraščių rinkiniuose atrandamas tekstas. 2018 m. kita mokslininkų grupė irgi buvo paskelbusi, kad infraraudonųjų spindulių vaizdinimas ant kelių rankraščių fragmentų parodė hebrajiškas raides ir žodžius.
Parengta pagal „Live Science“.
