Ėjo 2016-ieji. Sunkaus ūmaus respiratorinio sindromo (SARS), sukeliamo SARS-CoV koronaviruso, epidemija, prasidėjusi Kinijoje, 2002–2003 metais pražudė 774 žmones 19 pasaulio šalių – ir jau po trejų metų atrodė kaip kažkas seniai pamiršto. Lygiai kaip ir koronaviruso MERS-CoV sukelta Artimųjų Rytų respiratorinio sindromo (MERS) epidemija.
Vakciną prieš SARS sukūrusi mokslininkų grupė, vadovaujama Peterio J.Hotezo, kelerius metus bergždžiai bandė rasti pinigų jos bandymams su žmonėmis.
SARS (atipinė pneumonija) ir MERS (kupranugarių gripas) yra gerokai mirtinesni už COVID-19. Nuo SARS mirdavo beveik kas dešimtas užsikrėtęs. Liūdniausiai baigdavosi daugiau nei trečdalis susirgimų MERS: skirtingais vertinimais, nuo 2012 metų 19 šalių iš 2500 susirgusių žuvo apie 900. Šio susirgimo atvejai tebefiksuojami iki šiol. Bet būtent todėl, kad MERS-CoV nulemiamas mirštamumas toks aukštas, kupranugarių gripas nespėja plačiai pasklisti.
Teksaso vaikų ligoninės vakcinų kūrimo centro direktorius ir Baylor medicinos koledžo Teksase tropinės medicinos mokyklos rektorius P.Hotezas mano, kad SARS ir MERS susirgimai nusipelno didesnio dėmesio – ir turėjo sulaukti tiek JAV, tiek ir kitų šalių finansavimo, kad būtų išvengta epidemijų ateityje. Ir nors kaip pats P.Hotezas sako, jis stengėsi sudominti bet ką, kas buvo pasirengęs klausyti, vakcina nuo koronaviruso SARS-CoV, sukurta bendradarbiaujant su Teksaso universiteto medicinos fakultetu, lig šiol yra šaldytuve ir iki komercinės gamybos jos dar laukia tolimas kelias.
Panaši istorija nutiko ir su vieno garsiausių medikų-mokslininkų, užsiimančių AIDS problemomis, Davido Ho laboratorija. Jo vadovaujamas Niujorke esantis Aarono Diamondo vardo AIDS mokslinių tyrimų centras sausio pradžioje iš Rockefellerio universiteto perėjęs Kolumbijos universiteto žinion, gavo SARS antikūnus, kuriuos būtų galima panaudoti šio koronaviruso sukeliamai ligai gydyti. Tačiau epidemija buvo greitai pažabota ir sponsoriai nebesiėmė tokių projektų finansuoti – tyrėjams nepavyko rasti 20 mln. JAV dolerių, būtinų tęsti vakcinos kūrimą.
Dabartinę COVID-19 pandemiją sukėlė koronavirusas SARS-CoV-2, iš pradžių vadintas 2019-nCoV. Kaip nesunku suprasti iš nomenklatūros, RNR virusas SARS-CoV ir SARS-CoV-2 yra artimi giminaičiai. Kovo pradžioje P.Hotezas, kalbėdamas vienam JAV Žemųjų rūmų komitetui, sakė: gali būti, kad prieš kelerius metus sukurta vakcina galėtų puikiausiai apsaugoti ir nuo naujo koronaviruso – o radus finansavimą, būtų galima pradėti vakcinos efektyvumo bandymus nuo pačios COVID-19 epidemijos pradžios Kinijoje. Vietoje to „mes kovojame su protrūkiu, vieną ranką prisirišę už nugaros“, mano jis. Kaip bebūtų, kiekvienam naujam virusui reikia naujos vakcinos – arba adaptuoti jau egzistuojančią, kurios bandymai bet kokiu atveju trunka ne vieną mėnesį.
Ne viską lemia pinigai
Atrodytų, dabar, kai patvirtintų užsikrėtimo koronavirusu atvejų pasaulyje daugiau nei pusė milijono – o žuvusiųjų nuo protrūkio pradžios daugiau nei 25 tūkstančiai – vakcinos kūrimo finansavimo problemų kilti neturėtų. Tačiau, kaip aiškėja, pinigai nėra universalus sprendimas.
Vakcinų nuo koronavirusų kūrimas susijęs su rizika galutinėse bandymo stadijose dalyvaujantiems žmonėms. Vienas iš garsiausių atvejų siejamas su praėjusio amžiaus septintajame dešimtmetyje atliktu vakcinos nuo pneumoniją kūdikiams sukeliančio ortopneumoviruso bandymu. Vakciną sukūrė JAV Nacionalinis sveikatos apsaugos institutas, o jos gamyba planavo užsiimti „Pfizer“ kompanija. Daugumai bandymuose dalyvavusių vaikų išsivystė sunkesnė ligos forma, o du vaikai mirė.
Tyrimai, taip pat ir atlikti P.Hotezo, parodė, kad koronovirusai turi didesnį panašių reakcijų sukėlimo pacientams pavojų. Prieš pereinant prie tyrimų su žmonėmis, atliekami tyrimai su genetiškai modifikuotomis pelėmis, kurių imuninė sistema pakeista taip, kad į virusą reaguotų kaip žmogaus.
Agentūros „Reuters“ duomenimis, šiuo metu visame pasaulyje apie 20 kompanijų ir tyrimų institutų kuria vakcinas prieš dabar vykstančią pandemiją sukėlusį koronavirusą. Viena iš šių kompanijų – „Moderna“, dirbusi su Nacionaliniu sveikatos apsaugos institutu, – jau pradėjo vakcinos bandymus su žmonėmis Sietle (kai buvo pasirinktas šis miestas, jis dar nebuvo vienu iš epidemijos plitimo centrų ir pakitęs jo epidemiologinis statusas tapo papildoma kliūtimi tyrėjams). Balandį bandymus pradės biotechnologijų kompanija „Inovio Pharmaceuticals“ – iš pradžių JAV, o paskui Kinijoje ir P. Korėjoje.
Ką iš tikrųjų reiškia pranešimai apie skiepų sukūrimą
Nė viena iš šių kompanijų – ar kuri nors kita – neplanuoja prieš pradėdama bandymus su žmonėmis, su gyvūnais tirti ligos sustiprinimo riziką. Juolab, kaip kompanijos, nei „Moderna“, nei „Inovio“ neturi patvirtintų vakcinų kūrimo patirties – tačiau tvirtina, kad jų vakcinos sukurtos naudojant siauresnio taikymo technologijas, naudojančias tik dalį RNR viruso, kai tuo tarpu kitų vakcinų kūrėjų problemos buvo susijusios su viso viruso naudojimu.
Tokios kliūtys gerokai lėtina vakcinos kūrimą – dauguma specialistų teigia, kad masinės jos gamybos pradžios dar reikės laukti metus ar pusantrų. Nors kai kurios biotechnologijų kompanijos išreiškia optimistinius lūkesčius, kad sugebės su šia užduotimi susidoroti per pusmetį.
Išgydyti COVID-19 ar bent ligos eigą palengvinančių vaistų kūrimas irgi nevyksta sklandžiai. Farmacijos kompanijos „AbbVie“ potencialaus preparato „Kaletra“, patvirtinto naudojimui prieš ŽIV ir sudaryto iš lopinaviro ir ritonavito, statistiškai reikšmingų gydymo rezultatų neparodė – tačiau užfiksuoti pašaliniai poveikiai, dėl kurių vaisto vartojimą tekdavo nutraukti. Teigiamus rezultatus parodė „Fujifilm“ grupės kompanijos „Toyama Chemical“ vaistas favipiraviras, tačiau patys bandymai nebuvo randomizuoti ir galėjo būti susijęs su geresne pacientų priežiūra.
Niujorko laboratorijos vadovas D.Ho rengiasi savo tyrimų grupę nukreipti nuo ŽIV problematikos tyrimų į COVID-19 vaistų paiešką. Jo laboratorija – visiškai nesistengdama, tiesiog dėl D.Ho reputacijos – gavo paramą iš ne vieno sunerimusio sponsoriaus, tarp kurių ir, pavyzdžiui, vieno iš Kinijos internetinės prekybos milžino „Alibaba Group“ įkūrėjų Jacko Ma fondas.
Pirmosios vaisto kūrimo stadijos įprastai trunka 5–10 metų, tačiau ši mokslininkų grupė planuoja savo darbą taip, kad rastų vaistą per metus. Per šį laiką turi atsirasti medžiagos, kurias būtų galima bandyti su gyvūnais. Didžiausia užduotis – sukurti tabletę nuo visų koronavirusų. O kol kas su SARS-CoV-2 teks kovoti atstumu, respiratoriais, muilu ir vaistais nuo kitų virusų.
Visi šie sunkumai nereiškia, kad vakcinos ir vaistai nebus sukurti. Jau vien pati privačių ir valstybinių struktūrų, kurios to ėmėsi, gausa rodo, kad galiausiai žmonija gaus kelis koronaviruso problemos sprendimus. Tačiau milžiniški finansiniai ištekliai nukreipti šiam tikslui gali tik padidinti tikimybę, kad bus sukurti saugūs ir efektyvūs preparatai – tačiau vargu ar jie bus sukurti greičiau.
Parengta pagal republic.ru
