Kurios pandemijos žmonijos istorijoje buvo baisiausios?

Šiais laikais virusų protrūkiai vyksta beveik nuolat – tačiau mes dabar jau suprantame, kaip su tuo reikia susidoroti. Be to, ne visi virusų protrūkiai pasiekia pandemijos ligį – tokį, kokį jau pasiekė naujasis koronavirusas.

Anksčiau kai kurie virusai pražudydavo milijonus žmonių. Štai, pavyzdžiui, nuo buboninio maro (Juodosios mirties) XIV amžiuje mirė apie 30-50 proc. visos Europos populiacijos – po šios ligos prireikė 200 metų, kad viskas sugrįžtų į senas vėžes.

Tuo tarpu raupai pražudė net 90 proc. indėnų, o Europoje nuo šios ligos mirė apie 400 tūkst. žmonių. Pirmoji sukurta vakcina buvo skirta būtent kovai su raupais.

Nors įvairiausiomis ligomis žmonės sergo jau labai seniai, tačiau virusai ir bakterijos ėmė labiausiai plisti perėjus prie žemdirbystės. Tuo metu ėmė plėstis prekybos keliai, todėl atsivėrė naujos galimybės bendrauti su kitomis kultūromis, kontaktuoti su naujais gyvūnais. Taip išplito maliarija, tuberkuliozė, raupsai, gripas ir raupai.

Kitaip sakant, kuo labiau žmonės plėtėsi, statė didesnius miestus, keliavo į egzotines šalis ir didino kontaktą su kitų kultūrų žmonėmis, gyvūnais ir ekosistemomis – tuo labiau vėrėsi kelias pandemijoms. Tai labai gerai iliustruoja naujasis koronavirusas – su dabartinėmis technologijomis, per dieną leidžiančiomis pasiekti bet kurį pasaulio kraštą, virusas plinta daug greičiau.

Štai keletas didžiausių pasaulye įvykusių pandemijų:

Pavadinimas Laikotarpis Sukėlėjas Mirusių skaičus Antonino pandemija 165-180 m. Manoma, kad tai buvo raupai arba tymai. 5 mln. Japonijos raupų epidemija 735-737 m. Variola virusas. 1 mln. Justiniano maras 541-542 m. Yersinia pestis bakterija, kuri pirmiausia apkrečia graužikus. 30-50 mln. Juodoji mirtis 1347-1351 m. Yersinia pestis bakterija. 200 mln. Naujojo pasaulio rapų epidemija Nuo 1520 m. Variola virusas. 56 mln. Didysis Londono maras 1665 m. Yersinia pestis bakterija. 100 tūkst. Italijos maras 1629-1631 m. Yersinia pestis bakterija. 1 mln. Šešios choleros pandemijos 1817-1923 m. Vibrio cholerae bakterija. Daugiau nei 1 mln. Trečioji maro pandemija 1885 m. Yersinia pestis bakterija. 12 mln. (Kinijoje ir Indijoje) Geltonasis drugys XIX a. pabaiga Geltonojo drugio virusas, kurį platina uodai 100-150 tūkst. (JAV) Rusijos gripo pandemija 1889-1890 m. Manoma, kad ligą sukėlė H2N2 virusas, kilęs iš paukščių. 1 mln. Ispaniškasis gripas 1918-1919 m. H1N1 virusas, kilęs iš kiaulių. 40-50 mln. Azijos gripas 1957-1958 m. H2N2 virusas. 1,1 mln. Honkongo gripas 1968-1970 m. H3N2 virusas. 1 mln. ŽIV/AIDS Nuo 1981 m. ŽIV virusas, kilęs iš šimpanzių. 25-35 mln. Kiaulių gripas 2009-2010 m. H1N1 virusas. 200 tūkst. SARS 2002-2003 m. SARS-CoV koronavirusas, kilęs iš šikšnosparnių ir civetų. 770 Ebola 2014-2016 m. Ebola virusas, kilęs iš laukinių gyvūnų. 11 tūkst. MERS Nuo 2015 m. MERS-CoV virusas, kilęs iš šikšnosparnių ir kupranugarių. 850 COVID-19 Nuo 2019 m. SARS-CoV-2 virusas, greičiausiai kilęs iš skujuočių.

daugiau nei 10 000

(kovo 20 d.)

Tačiau nepaisant nuolat plintančių ligų, yra pastebima viena tendencija, kuri iš dalies ramina – tai modernėjant pasauliui nutinkantis mirštamumo mažėjimas. Patobulėjusi medicina šiandien gali daug geriau susitvarkyti su virusais ir jų sukeliamomis ligomis nei kada nors anksčiau – o tai išgelbėja daugybę gyvybių.

Daugybėje senovinių civilizacijų buvo manoma, kad dvasios ir dievai specialiai pasiunčia ligą tiems, kurie to nusipelno. Manoma, kad būtent dėl to, jog niekas neturėjo ligoms mokslinio paaiškinimo, mirdavo dar daugiau žmonių. Juk niekas nežinojo nei kaip liga plinta, nei kaip ją reikėtų pradėti gydyti.

Tačiau prasidėjus Justiniano marui, Bizantijos istorikas Prokopikas iš Cezarėjos sugebėjo atrasti bent dalį tiesos – jis išsiaiškino, kad liga greičiausiai atkeliavo iš Kinijos ir šiaurės rytų Indijos per jūrinius ir žemyninius prekybos kelius.

Bet nepaisant to, kad žinojo kaip prekyba įtakoja ligų plitimą, Prokopikas dėl šalį ištikusios katastrofos vis tiek apkaltino imperatorių Justinianą. Istorikas paskelbė jį velniu ir sakė, kad šią bausmę už blogus darbus jam paskyrė dievas. Kai kurie istorikai mano, kad būtent dėl to imperatorius nesuvienijo vakarų ir rytų imperijos liekanų – o dėl to prasidėjo Tamsieji amžiai.

Karantiną, kaip metodą stabdyti tolesnį ligos plitimą, buvo pradėta naudoti XIV a. – siekiant sumažinti maro plitimą. Venecijoje buvo nuspręsta, kad laivai, gabenantys prekes iš tų šalių, kuriose liga buvo labai išplitusi, prieš švartuodamesi uoste turi palaukti 40 dienų. Pats žodis karantinas irgi kilo iš italų quaranta giorni – kas ir reiškia 40 dienų.

Bet pirmą kartą geografija ir statistika buvo pradėta remtis XIX a. viduryje, per choleros protrūkį Londone. 1854 metais daktaras Johnas Snow padarė išvadą, kad cholera greičiausiai plinta per nešvarų vandenį. Jis visą mirusiųjų statistiką nusprendė parodyti žemėlapyje, o toks metodas jam padėjo atrasti, kuriame vamzdyje vanduo yra apkrėstas choleros bakterijomis.

Mokslininkai ligos užkrečiamumo apskaičiavimui naudoja paprastą metodą – reprodukcinį skaičių, dar žinomą kaip R0. Šis skaičius parodo, kiek vienas apsikrėtęs gali apkrėsti sveikų žmonių.

Tymai pagal šį skaičių yra pačiame sąrašo viršuje – kadangi vienas sergantysis gali apkrėsti net 12-18 žmonių. Bet nors tymai ir yra viena greičiausiai plintančių ligų, vakcinos ir imunitetas gali padėti kovoti su jų plitimu. Kitaip sakant, kuo daugiau žmonių taps atspresni šiai ligai, ir kuo daugiau žmonių nuspręs skiepytis – tuo mažiau plis pati liga.

Tuo tarpu nustatyti tikrąjį COVID-19 užkrečiamumą vis dar yra sunku – kadangi pandemija vis dar vyksta ir kiekvieną dieną sužinome naujų faktų apie koronavirusą.