Todėl portalas „Science Alert“ atrinko ir į vieną vietą sudėjo 10 svarbiausių mokslo naujienų bei pasiekimų, kurie gali įkvėpti ir padrąsinti šiuo išbandymų laiku – ir kuriuos užgožė visą dėmesį uzurpavęs koronavirusas.
1. Aklumo gydymui pirmąkart panaudotas CRISPR
Norėdami išgydyti įgimtąją Lebero amaurozę – retą genetinę būklę, sukeliančią aklumą ankstyvoje vaikystėje – Oregono sveikatos ir mokslo instituto chirurgai pirmieji pasaulyje panaudojo CRISPR genų redagavimo metodą.
Ir nors šio eksperimento galutinių rezultatų išvadų vis dar laukiama, šis pasiekimas jau stoja tarp tokių CRISPR metodo panaudojimų, kaip gydymo būdų kūrimas kovai su Hantingtono liga, herpesu, ŽIV – ar pritaikymo imunoterapijoje.
Gyvenimas laikais, kai medicinos srities mokslininkai turi šį galingą įrankį – tai tikrai gera žinia mums visiems. Daugiau apie tai galima paskaityti čia.
2. Į sėklų saugyklą Svalbarde įtraukta didžiulė porcija sėklų
Vasarį į Norvegijos Svalbardo archipelago salos uoloje įkurtą „Globalųjį Svalbardo sėklų banką“ (angl. Svalbard Global Seed Vault) buvo įtraukta 60 000 sėklų mėginių – įskaitant pirmąją pasaulyje JAV indėnų genties (čerokių) surinktą sėklų kolekciją.
Padidėjęs šioje saugykloje saugomų sėklų kiekis atspindi visame pasaulyje didėjantį susirūpinimą dėl galimo biologinės įvairovės sumažėjimo ir problemų apsirūpinime maistu – tačiau šie veiksmai taip pat rodo gražų įsipareigojimą mūsų ateities kartoms, rašo „Science Alert“.
3. Galimai universali vakcina nuo gripo įveikė klinikinius tyrimus
Virusų štamai, sukeliantys gripą, yra tarsi nuolat savo formą keičiantys vilkolakiai, pastoviai viršijantys mūsų galimybes tinkamai paskiepyti nuo šios bjaurios ligos – to pasekoje norėdami laimėti lenktynes prieš gripą, skiepytis turime kasmet.
„Universali“ gripo vakcina suteiktų didžiulį pranašumą lenktynėse, ir dabar egzistuoja pakankamai perspektyvus kandidatas.
Skiepai, vadinami „FLU-v“, sėkmingai praėjo I ir II fazės klinikinius tyrimus ir įrodė esantys saugūs žmonėms. Taip pat nustatyta, kad jie sukelia imuninę reakciją, trunkančią mažiausiai šešis mėnesius.
4. Sukūrė kontaktinius lęšius tiems, kurie neskiria spalvų
Naujo tipo kontaktiniai lęšiai galėtų atkurti spalvų spektro apribojimus žmonėms, kurių akys negali atskirti žalios ir raudonos atspalvių.
Beje, ši puiki technologija jau egzistuoja kai kuriuose gudriai suprojektuotuose saulės akiniuose – bet ačiū Tel Avivo universiteto inžinierių komandai, žmonės netrukus galės naudotis šiuo išradimu ir patogesne jo forma.
5. Dar vienas pacientas paskelbtas išgydytu nuo ŽIV
Tyrėjai paskelbė apie antrąjį atvejį pasaulyje, kai pacientas, nešiojantis ŽIV virusą, pripažintas išgydytu – nes po tradicinio gydymo nutraukimo, kai taikoma specializuota kamieninių ląstelių terapija, jo kraujyje infekcijos pėdsakų nėra jau 30 mėnesių.
Vis dėlto šio pasiekimo nereikėtų laikyti universaliu gydymo būdu, nes pacientas taip pat sirgo limfoma, kuri ir leido jam skirti šį eksperimentinį gydymą. Tačiau tai rodo tikrą medicinos mokslo proveržį – parodant, kad mokslininkai dabar sugeba perstumti ribas taip toli, kaip niekad anksčiau.
6. Paskelbta pirmoji „Tamsaus dangaus tauta“
Mažytė Pietų Ramiojo vandenyno šalis-sala Niue tapo pirmąja šalimi, kurios teritorijai formaliai suteiktas garbingas „Tamsaus dangaus vietovės“ (angl. Dark Sky Place) titulas.
Šią akreditaciją suteikė Tarptautinė tamsaus dangaus asociacija (IDA) – pelno nesiekianti aplinkosaugos organizacija, kurios tikslas – išsaugoti natūraliai tamsų nakties dangų ir apsaugoti jį nuo dirbtinės šviesos taršos.
Moksliniams tyrimams, tiriantiems neigiamą šviesos taršos poveikį gyvūnams, augalams ar žmonių sveikatai kol kas pabaigos nematyti. O ši garbinga akreditacija pabrėžia, kad mums dabar kaip niekada svarbu išlaikyti naktinį dangų natūraliai tamsų, rašo „Science Alert“.
7. Atrastas itin švarus ir efektyvus vandenilinio kuro gamybos metodas
Vandenilis kuras yra vienas iš perspektyviausių kurio variantų, žadantis nulines taršos emisijas – jei tik pavyktų jį pagaminti pigiai ir tam nereikėtų beprotiškai daug energijos.
Ir dabar Tokijo mokslininkams tai pavyko padaryti – patobulinus metodą, pagal kurį vandenilio degalai gaminami naudojant tik keletą pagrindinių ingredientų, įskaitant šviesą ir tam tikro tipo rūdis. Naujas tyrimas rodo, kad šis metodas išskiria 25 kartus daugiau vandenilio nei ligšiol naudojami metodai.
8. Technologija atsinaujinančios energijos saugojimui jau egzistuoja
Kalbant apie tvarų vartojimą, vienas didžiausių atsinaujinančių energijos iššūkių išlieka didelio jos kiekio saugojimo problema. Tačiau yra vienas puikus šios problemos sprendimas – vadinamoji pompinė šiluminė elektros saugykla (angl. pumped thermal electricity storage). Šis metodas leidžia kaupti elektrą paverčiant ją šiluma – o prireikus, pasitelkus variklį šilumą vėl paverčiant elektra.
Skirtingai nuo hidroakumuliacinės energijos, kuriai egzistuoja specifiniai geografiniai reikalavimai, tokio tipo akumuliatoriai gali būti statomi daugelyje vietų – o elektros energijos kaupimui šilumos pavidalu būtų naudojami termodinaminiai principai. Geriausioji viso šito dalis? Eksperimentinėse elektrinėse ši technologija bandoma jau dabar.
9. Atšauktas tyrimas, klimato atšilimą pripaišęs Saulei
2019 metais daug šaršalo sukėlė tyrimas, publikuotas respektabiliame mokslo leidinyje „Scientific Reports“. Mokslo bendruomenė greitai išreiškė savo susirūpinimą dėl šio klaidingo mokslinio darbo, kuriame buvo teigiama, kad Saulės judėjimas yra tikroji antropogeninio pasaulinio atšilimo priežastis.
Dabar žurnalo redaktoriai visa tai ištaisė paskelbdami pranešimą apie publikacijos atšaukimą ir nurodydami klaidas – tuo įrodydami, kad net jei recenzavimo metu kažkas klaidingo ir praslysta, mokslinis procesas vis tiek yra pakankamai griežtas, kad klaida būtų identifikuota ir ištaisyta. Daugiau apie šį įspūdingą atvejį galite perskaityti čia.
10. Šiuo metu egzistuoja 76 sprendimai, kaip sulėtinti klimato kaitą
Naujoje pelno nesiekiančio projekto „Project Drawdown“ ataskaitoje aprašyti 76 sprendimai, kuriuos pasaulis galėtų naudoti jau dabar, jei norėtų sulėtinti klimato pokyčius. Šios strategijos – nuo energijos gamybos būdų pakeitimo iki maisto švaistymo sumažinimo – apima visus sektorius.
Dar daugiau – šie sprendimai yra pigesni nei status quo palaikymas (t. y. nieko nedarymas). „Project Drawdown“ skaičiavimais, jei įgyvendintume šiuos 76 sprendimus, būtų sutaupyta iki maždaug 144 trilijonų JAV dolerių, kiek kainuotų žala klimatui ir su tarša susijusios sveikatos priežiūros išlaidos.
Tad pasaulis, nors jį kamuoja koronavirusas, nesustojo. O mokslas sėkmingai juda toliau.
