Mediena ir betonas būtų tolimos praeities liekanos: visas miestas – nuo mokyklų iki parduotuvių ir ligoninių – pagamintas iš gyvos grybienos: nuolat augančios, nykstančios ir atsinaujinančios.
Tai vizija, išdėstyta naujame provokuojančiame tyrime, kurį paskelbė Europos mokslininkų komanda ir kuriame pirmąkart gyva grybiena vertinama kaip futuristinė ir ekodraugiška statybinė medžiaga, autorių nuomone galinti padaryti perversmą aplinkoje ir ekonomikoje.
„Siūlome sukurti struktūrinį substratą, tam panaudojant gyvą grybieną, – rašoma dokumente. – Grybienos pastatai patys augtų, statytų ir remontuotų save“. Tokia idėja yra atsakas į katastrofiškų klimato pokyčių perspektyvą. Pasak teorijos, auginant statybines medžiagas iš biologinių medžiagų, statyba taptų mažiau priklausoma nuo iškastinio kuro, o dar ir kasybos darbai nedarytų žalos aplinkai.
„Iš grybienos sukurtos medžiagos gali pasižymėti labai įvairiomis mechaninėmis savybėmis – pradedant nuo putų iki kažko panašaus į medieną ar nuo panašių į polimerus iki elastomeriškų medžiagų, – teigia Nyderlandų Utrechto universiteto mikrobiologas Hanas Wöstenas, kuris yra kol kas dar nerecenzuoto tyrimo autorius. – Tai, kad galime gaminti medžiagas, panašias į medieną, reiškia, kad galime jas naudoti statybų pramonėje“.
Tiesa, tokia idėja apie statybines medžiagas iš gyvų medžiagų nėra labai didelė naujovė. Štai pavyzdžiui NASA šiuo metu tiria, ar grybai gali augti Marso dirvoje – kas potencialiai leistų pigiai statyti statinius Raudonojoje planetoje.
Tačiau visi šie projektai apima grybienos „nužudymą“ po to, kai ji suauga – dėl ko ji kaip statybinė medžiaga tampa tvirtesne ir komandos teigimu, jau buvo naudojama laikančioms konstrukcijoms ar ribinėms sienoms. Tačiau kol kas, tyrėjų manymu, niekas kitas netyrė galimybės statyti monolitines konstrukcijas iš gyvos grybienos.
„Mūsų medžiagos privalumas yra tas, kad ji yra biologiškai skaidoma – taigi, padeda kurti žiedinę ekonomiką, – teigia H.Wöstenas. – Tuo pačiu metu ji neturėtų suirti. Galime išspręsti šį akivaizdų paradoksą padengdami medžiagą apsauginiu sluoksniu – panašiai kaip padengiame medieną aliejiniais dažais, kad apsaugotume nuo skilinėjimo“.
Be to, mokslininkas sako, kad galbūt jiems pavyks aptikti grybieną, kuri leis sukurti medieną primenančias medžiagas be poreikio ją suspausti.
Tačiau H.Wösteno ir jo komandos tikslas – išlaikyti grybelinę architektūrą gyvą net ir po padengimo apsauginėmis medžiagomis – kad architektas galėtų ją „atjauninti“ vandeniu ir paskatinti tolesnį augimą, jei tik prireiktų remonto ar pakeitimų.
Komanda sako, kad tas pačias apsaugines padengimo medžiagas galima būtų naudoti siekiant pakeisti vidinę grybienos struktūrą, kad ją būtų galima būtų pritaikyti pastato vandentiekiui, elektros instaliacijai ir kitiems logistiniams poreikiams.
Žinoma, visa ši idėja – stipriai spekuliatyvi.
To paties straipsnio autorius, Vakarų Anglijos universiteto informatikas Andrew Adamatzky pasakoja, kad komanda dirba kuriant grybienos neuromorfines grandines ir kitą elektroniką. Jis pripažino, kad įprasti laidai yra pigesni ir su jais lengviau dirbti, tačiau pridūrė, kad „gyvosios grandinės bus savaime augančios, savaime susidedančios ir savaime besitaisančios – ko negali padaryti jokia tradicinė schema“.
Parengta pagal Futurism.com
