„Šios išvados gali pakeisti dabartinį augalų karalystės suvokimą, kuri iki šiol buvo laikoma beveik tylia“, – rašo tyrimo autoriai dokumente, kurį galima perskaityti „BioRxiv“. Išvados kol kas dar nepaskelbtos jokiame moksliniame žurnale ir nerecenzuotos, tačiau tyrėjai teigia, kad jų atradimas papildo mokslinį augalų evoliucijos ir ekologijos supratimą visame pasaulyje, rašo „IFL Science“.
Ankstesni tyrimai nustatė, kad stresas, kurį sukelia temperatūros ir šviesos pokyčiai – o taip pat ir „žolėdžių puolimas“ – gali pakeisti augalo fenotipą ir lemti spalvos, kvapo ir formos pokyčius. Taip pat nustatyta, kad stresą patiriantys augalai išskiria lakiuosius organinius junginius. Norėdami išsiaiškinti ar augalai taip pat skleidžia ir garsus, Tel Avivo universiteto tyrėjai klausėsi pomidorų ir tabako ūglių, kai jiems trūko vandens, kai buvo karpomi jų stiebai ir kai augalai augo komfortabiliomis sąlygomis. Mikrofonai fiksavo garsą ultragarso diapazone, nuo 20 iki 150 kHz.
Nustatyta, kad stresą patiriantys augalai skleidžia žymiai daugiau garsų, nei buvę kontrolinėje komfortabilioje grupėje. Kenčiantieji augalai buvo ne tik buvo triukšmingesni – tyrėjai tvirtina, kad jie skleidė ir skirtingus garsus, priklausomai nuo to, kas vyko, t.y. augalų skleidžiami garsai perdavinėjo informaciją apie augalų fiziologinę būklę. Pranešama, kad specialiai sukurtas mašininio mokymosi (angl. machine learning) modelis leido atskirti augalų garsus nuo bendro foninio triukšmo – ir pavyko pasiekti net tiek, kad buvo identifikuoti skirtingi garsai, kai augalui trūko vandens ir kai jis buvo žalojamas.
Bet kaip augalai gali skleisti garsus, jei neturi balso stygų? Mokslininkai sako, kad tai gali būti vidinio proceso, vadinamo kavitacija, rezultatas – kai ksilemoje („medienoje“, apytakiniame augalo audinyje) susidaro ir sprogsta oro burbuliukai. Ankstesni tyrimai nustatė, kad kavitacija gali sukelti virpesius, bet iki nebuvo rasta ryšio su garso perdavimu.
Augalų skleidžiami garsai sklido iki 5 metrų – atstumu, kuriuo, kaip mano mokslininkai, kiti garsams jautrūs organizmai – tokie, kaip pelės ar kandys – gali išgirsti ir interpretuoti šiuos signalus.
„Mūsų tyrimo rezultatai rodo, kad gyvūnai, žmonės ir galbūt net kiti augalai galėtų pasinaudoti augalo skleidžiamais garsais, kad gautų daugiau informacijos apie augalo būklę“, – rašo autoriai ir priduria, kad jų darbai gali padėti atverti naujas galimybes suprantant augalus ir kaip jie sąveikauja su aplinka, ypač žemės ūkio aplinkoje. Augalų klausymasis gali padėti stebėti, ar augalui reikia vandens, ar jis nepažeistas – ir ateityje tai gali leisti padėti išteklių bei padidinti derlių.
