Kenčia kas penktas
Osteoartritas, lėtinis kelio, klubo ar kito sąnario kremzlės pažeidimas vargina apie 20 proc. žmonių populiacijos ir yra dažniausia ortopedinė sąnario kremzlės liga. O tarp vyresnių nei 60 metų žmonių nuo to kenčia 40 proc. gyventojų.
Endoprotezavimas, nuskausminamieji, svorio metimas – nė vienas šių būdų neatkuria pažeistos sąnario kremzlės. Tai veikiau palaikomasis gydymas, kuris gyvenimo kokybę pagerina, bet iš esmės problemos neišsprendžia.
„Mūsų bendrai vystomas vaisiaus aplinkos (perinatalinių) audinių (placentos audinių) kamieninių ląstelių pažangios terapijos vaistas veikia tiek osteoartrito prevencijai, tiek gydymui. Šios kamieninės ląstelės, suleistos į sąnarį, skatina pažeistų audinių atsistatymą veikdamos pagrindinius ligos mechanizmus – uždegimo, imuninių procesų, fibrozės mažinimą, o tai sukuria teigiamą terpę tolimesniam pažeisto audinio atsistatymui“, – sako vienas iš projekto vadovų, LSMU profesorius Romaldas Mačiulaitis.
Pasak jo, suleidus ląsteles „užsikuria“ nauji biocheminiai procesai, kurių metu ląstelės jungiasi ir kondensuojasi tarpusavyje, formuoja naujas ląstelių dalijimosi (transkripcines) ir jungimosi (adhezines) molekules ir pradeda formuoti naują tarpląstelinį audinį ir jaunas kremzlės ląsteles. Šios jaunos ląstelės toliau dalinasi, išskiria dar daugiau tarpląstelinio audinio ir galutinai suformuoja kremzlės audinį.
„Beje, šio tipo ląstelės veikia mechanizmus, kurie yra bendri daugeliui ligų, todėl jos gali būti panaudojamos gydyti ir kitas svarbias ligas, tokias kaip autoimuninės ligos, inkstų, kraujotakos sutrikimai“, – tvirtina mokslininkas.
Užėmė siaurą nišą
UAB „Kelifarmos“ vadovas Justinas Mačiulaitis teigia, jog keletas laboratorijų įvairiose šalyse perinatalinius audinius, iš kurių gaunamos kamieninės ląstelės, tyrinėja fundamentaliai, kad išsiaiškintų jų poveikio mechanizmus. Tačiau iki vaistinių preparatų kelias yra ilgas.
„Šiuo metu tik dvi biotechnologinės kompanijos pasaulyje yra pasistūmėjusios iki klinikinių tyrimų stadijos. Tačiau jos naudoja kitokio pobūdžio perinatalinius audinius, taigi lietuvių niša dar yra laisva. Patvirtintus pažangios terapijos ląstelių produktus apskritai galima skaičiuoti ant pirštų: pirmasis atsirado vos prieš 10 metų, o iš viso jų kol kas tėra šeši“, – sakė jis.
Pasak J. Mačiulaičio, farmacija – viena labiausiai teisiškai reguliuojamų pramonės sričių. Šiais laikais vien gero mokslinio darbo nebeužtenka, reikalingas rezultatas, kuris pasitarnautų visuomenei. Tas rezultatas, tai – vaistas, kuris yra taikomas pacientams.
„Prie lietuvių projekto dirba tarpdisciplininė komanda, turinti patirties biologijos, farmacijos, vaistų vystymo, teisinio reguliavimo srityse. Pastaroji aplinkybė itin svarbi: vaisto tyrimai privalo būti atliekami skrupulingai pagal Europos Farmakopėjos reikalavimus, etapas po etapo“, – projekto niuansus aiškina J. Mačiulaitis.
Pirmieji sveiks lietuviai
Dabartinės komandos vykdomi projektai LSMU prasidėjo 2012 metais, po jų sekė dar trys. Tęstinumas, pasak prof. R. Mačiulaičio, buvo vienas svarbiausių dalykų, kurie nulėmė šimtaprocentinę projektų sėkmę. Darbai su kamieninėmis ląstelėmis šioje srityje pradėti prieš kiek daugiau nei dvejus metus ir jau dabar matomi konkretūs darbo rezultatai.
Mūsų mokslininkų ir gamybininkų ambicija – visos Europos rinka. „Tačiau dėl farmacinio reguliavimo ypatybių pirmieji taip sąnarių kremzles regeneruos lietuviai. Mat šiame sektoriuje yra nemenka „reguliacinė trintis“ – preparatų gamyba ir platinimas skirtingoje nei gamybos vietoje sukuria papildomus farmacinius, reguliacinius – o tuo pačiu organizacinius bei finansinius – iššūkius“, – sako J. Mačiulaitis.
Tiltus tarp mokslo ir verslo tiesia Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA). Daugiau informacijos apie mokslo ir verslo bendradarbiavimą rasite svetainėse www.mita.lt ir www.e-mokslovartai.lt, taip pat MITA socialinių tinklų „Facebook“ ir „Twitter“ paskyrose.
