Kaip ereliai Rusijos mokslininkus į bankrotą įvarė

2019 m. spalio 28 d. 21:30
Rusijos mokslininkams, stebintiems migruojančius erelius, pritrūko pinigų – po to, kai dalis paukščių įskrido į Iraną ir Pakistaną, o jų siųstuvai persiuntė didelius duomenų kiekius tarptinkliniu ryšiu.
Daugiau nuotraukų (1)
Laimei, sužinojęs mokslininkų komandos bėdą, Rusijos mobiliojo ryšio operatorius „Megafon“ pasiūlė panaikinti skolą ir nustatyti projektui specialų – pigesnį – tarifą, rašo BBC.
Kad sumokėtų sąskaitas, mokslininkai jau buvo pradėję sutelktinio finansavimo (angl. crowdfunding) kampaniją.
Brangi kelionė
Paukščiai su prisegtais GPS moduliais pakilo iš pietų Rusijos ir Kazachstano. O vieno stepių erelio, vardu Minas, kelionė tapo itin brangia – nes jis iš Kazachstano nuskrido į Iraną.
Minas, vasarodamas Kazachtstane, prikaupė daug SMS žinučių su duomenimis – bet modulis negalėjo jų išsiųsti, nes vis buvo ne ryšio zonoje. Bet įskridęs į Iraną, paukštis pateko į ryšio zoną ir iš čia išsiuntė didelį kiekį susikaupusių žinučių, nurodančių paukščio buvimo vietos istoriją.
Vienos SMS žinutės kaina Kazachstane siekia apie 15 rublių (21 eurocentą), tačiau kiekviena SMS iš Irano kainavo 49 rublius (69 eurocentus). Taip vienui vienintelis Minas sunaudojo biudžetą, skirtą visiems stebimiems ereliams.
Kol mobiliojo ryšio teikėjas nubraukė skolas, jau pradėta sutelktinio finansavimo kampanija buvo surinkusi 100 000 rublių (apie 1500 eurų). Projektas vadinosi „Papildyk erelio mobilųjį“.
Dabar iš viso sekama 13 erelių. Paukščiai veisiasi Sibire ir Kazachstane, bet žiemoms keliauja į Pietų Aziją.
Lietuviški ereliai – saugūs
Lietuvos mokslininkai taip pat vykdo erelių monitoringo projektą (apie jį daugiau galima pasiskaityti projekto „Padėkime ereliams“ „Facebook“ svetainėje), bet lietuviškiesiems ereliams siųstuvus gaminusios įmonės „Ornitela“ vadovas Mindaugas Dagys tikina, kad tokia bėda lietuviškiesiems paukščių valdovams neturėtų nutikti.
„Mūsų gaminami siųstuvai veikia kitokiu principu, nei rusų. Rusų duomenys persiunčiami SMS žinutėmis, mūsų – GPRS arba 3G mobiliuoju internetu, kas yra daug pigiau. Be to, turime visokių saugiklių – tarkime, jei kažkurio siųstuvo duomenys pasiekia nustatytą sumą, galima jo duomenų srautą sustabdyti, kol jis įskris į kitą, šio prasme pigesnę šalį“, – lrytas.lt pasakojo M.Dagys.
GPS modulių kūrėjo teigimu, rizika lietuviškiesiems ereliams mažesnė ir dėl to, kad jie paprastai neskrenda į tokio brangaus ryšio šalis, kaip Iranas. Brangiausia lietuviams šalis šiuo atžvilgiu yra Etiopija.
Pasak M.Dagio, šiam projektui naudojamas švediškojo „Tele2“ mobilusis ryšys, bet lietuvių pagaminti GPS moduliai duomenis siunčia labai taupiai, ir vos dviejų megabaitų duomenų gali pakakti metams.
tarptinklinis ryšys^Instantereliai
Rodyti daugiau žymių

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.