Kaukolė, pavadinta MRD, buvo rasta netoli nuo vietos, kur buvo aptiktos daug vėliau gyvenusios australopitekės Lucy (Liusi), laikomos šiuolaikinių žmonių senovine promote, liekanos. Dėl naujojo radinio galima spręsti, kad abi rūšys apie 100 tūkst. metų galbūt gyvavo viena greta kitos.
„Ši kaukolė – viena geriausiai išsilaikiusių senesnių kaip 3 mln. metų hominidų fosilijų“, – sakė Klivlando gamtos istorijos muziejuje dirbantis iškilus Etiopijos paleoantropologas Yohannesas Haile-Selassie (Johanesas Hailė-Selasijė), trečiadienį žurnale „Nature“ paskelbtų dviejų straipsnių bendraautorius.
„Atrodo, kad jai lemta tapti dar viena garsia žmonių evoliucijos ikona“, kaip nutiko kitoms didelio susidomėjimo sulaukusios hominidų fosilijoms, šių straipsnių komentare rašo Londono gamtos istorijos darbuotojas Fredas Spooras (Fredas Spuras).
Sahelanthropus tchadensis rušies atstovas Toumai (Tumajis), kurio gana gerai išsilaikiusi kaukolė 2001-aisiais buvo rasta Čade, gyveno maždaug prieš 7 mln. metų ir kai kurių paleontologų laikomas ankstyviausiu žinomu žmonių šeimos atstovu.
1994 metais Etiopijoje rastos ardipitekų (Ardipithecus ramidus) rūšies atstovės Ardi griaučiai. Manoma, kad ji gyveno apytikriai prieš 4,5 mln. metų.
Lucy, priskiriama prie rūšies Australopithecus afarensis, 1974-aisiais buvo rasta Etiopijoje. Ji gyveno prieš 3,2 mln. metų.
Australopithecus afarensis yra viena ilgiausiai gyvavusių ir geriausiai ištyrinėtų ankstyvųjų hominidų rūšių.
Etiopijoje rastos MRD liekanos priskiriamos kitai australopitekų rūšiai – Australopithecus anamensis.
Ši kaukolė buvo rasta 2016 metų vasarį Voranso-Mijė vietovėje, vos už 55 km nuo Lucy radavietės Afaro regione Etiopijos šiaurės rytuose. Pranešime apie šį radinį sakoma, kad MRD suteikia galimybę“ pirmąkart pažvelgti į Lucy protėvio veidą“.
Taip pat yra rasta kitų, mažiau žinomų, australopitekų fosilijų, priklausančių ne vėliau kaip prieš 3,9 mln. metų gyvenusiems individams, tačiau išliko tik jų žandikaulių ir dantų. Kadangi gerai išlikusių kaukolių neaptikta, mokslininkų supratimas apie šių išnykusių hominidų raidą buvo ribotas.
„Išsipildžiusi svajonė“
Naujasis radinys verčia abejoti ilgai gyvavusia prielaida dėl žmonių evoliucijos.
„Galvojome, kad A. anamensis (MRD) bėgant laikui palaipsniui virto A. afarensis (Lucy)“, – sakė Vokietijoje veikiančio Maxo Plancko (Makso Planko) evoliucinės antropologijos instituto mokslininkė Stephanie Melillo (Štefani Melilo), viena iš „Nature“ straipsnių bendraautorių.
Tačiau MRD rodo, kad abi rūšys apie 100 tūkst. gyvavo viena šalia kitos, sako mokslininkai.
„Tai iš pagrindų keičia mūsų supratimą apie žmonių evoliuciją plioceno periodu“, – nurodė Y. Haile-Selassie.
S. Melillo pritarė šiai išvadai ir sakė, kad taip pat kyla naujų klausimų – pavyzdžiui, ar abi rūšys varžėsi dėl vietos ir maisto.
Nors kaukolė yra gana maža, buvo nustatyta, kad ji priklauso suaugusiam individui. Veido rekonstrukcijos vaizduoja hominidą į priekį atsikišusiais skruostikauliais ir apatiniu žandikauliu, plokščia nosimi bei siaura kakta.
Tyrėjų nuostabai, kaukolėje yra persipynė Sahelanthropus, tokių kaip Toumai, ir Ardipithecus, tokių kaip Ardi, taip pat vėliau gyvavusių rūšių bruožai.
„Iki šiol buvo didelė spraga tarp seniausių žmonių protėvių, [gyvenusių] maždaug prieš 6 mln. metų, ir tokių rūšių kaip Lucy, kurios gyvavo prieš 2–3 mln. metų“, – sakė S. Melillo. Tačiau MRD „susieja morfologinę erdvę tarp šių dviejų grupių“, pridūrė ji.
Per trečiadienį Adis Abeboje surengtą spaudos konferenciją Y. Haile-Selassie pasakojo, kaip „vietos vaikinas“ iš Afaro Ali Bereino (Ali Bereinas) rado MRD žandikaulį ir nedelsdamas atgabeno jį mokslininkui.
Neilgai trukus netoliese buvo rasta kitų kaukolės dalių. Tyrėjai ištisas dienas leido sijodami gruntą, sudarytą iš „1 proc. žemės ir 99 proc. ožkų spirų“, sakė Y. Haile-Selassie.
„Žmonės tuo nesišlykštėjo... bet kai kurie, aišku, turėjo prisidengti veidus, nes dvokas buvo itin stiprus“, aiškino mokslininkas.
Tačiau tai buvo palyginus maža kaina už gerai išsilaikiusių liekanų suradimą, pabrėžė jis.
„Nepatikėjau savo akimis, kai pamačiau likusią kaukolės dalį“, – prisiminė Y. Haile-Selassie ir pridūrė, kad šis atradimas yra „išsipildžiusi svajonė“.
