Arizonos biologinių išteklių centras (angl. The Biological Resource Centre, BRC) atrodė kaip tinkamas pasirinkimas, jį net pasiūlė slaugytoja. Dešimtą dieną po motinos kūno padovanojimo centrui, sūnus atgavo jos kremuotus palaikus.
Tik daug vėliau – po metų, kai jam paskambino „Reuters“ žurnalistas, J.Staufferis sužinojo tiesą. Pasirodo, jo motinos kūnas niekada nebuvo panaudotas smegenų tyrimams. Vietoj to, jis buvo parduotas JAV armijai – eksperimentams, susijusiems su sprogimais. Visa tai įvyko nepaisant to, kad J.Staufferis pasirašyto sutikimo formoje aiškiai uždraudė tokio tipo tyrimus.
„Dokumente buvo aiški formuluotė apie šio tipo bandymus, – „ABC 15“ pasakojo vyras. – Testai, galintys apimti sprogimus – mes pasakėme „ne“. Mes pažymėjome „ne“ langelį“.
Jei po mirties esate užsiregistravęs būti organų donoru, tai iš tikrųjų nėra tas pats, kas aukoti visą savo kūną mokslui – o tai yra svarbus skirtumas, kurį žmonės ne visada žino, atkreipia dėmesį portalas „Science Alert“.
Egzistuoja daugybė priežasčių, kodėl žmonės dovanoja savo ar artimųjų kūnus mokslui. Kai kuriems tai reiškia sumažintas finansines laidotuvių išlaidas, kitiems tai yra švietimo, medicinos tyrimų tęstinumas – ar tiesiog dovanos grąžinimas.
Atsižvelgiant į įstaigą, kuri priima kūno auką – nesvarbu, ar tai medicinos mokykla, ar tyrimų centras, – palaikai Jungtinėse Amerikos Valstijose ir daugelyje kitų šalių gali būti naudojami daugybei mokslo ir švietimo tikslų. Pavyzdžiui, tokios kūnų aukos yra nepaprastai svarbios medicinos studentams, kurie mokosi anatomijos ir mokosi chirurgijos metodų.
Kitais atvejais paaukoto kūno audiniai gali būti naudojami medicininių tyrimų tikslais – ar tyrimams apie įvairius vėžio tipus, ar, kaip vylėsi J.Staufferis, Alzheimerio ligos genetikos tyrimams.
Deja, kaip pripažįsta patys amerikiečiai, kai Jungtinėse Valstijose kalbama apie pagarbų palaikų naudojimą, šis paskutinis nesavanaudiškas poelgis dažnai grindžiamas vien pasitikėjimu.
O naujas tyrimas atskleidė, kad jei nesikreipiama tiesiogiai į respektabilią medicinos mokyklą ar universitetą, kūno auka gali tapti korumpuoto pelno siekiančio verslo nuosavybe – verslo, kuris nepaiso pasirašytų sutikimo formų ir su kūnu elgiasi be priderančios pagarbos.
2016 m. išsamus „Reuters“ tyrimas atkreipė dėmesį į „mažai žinomą ir beveik nereglamentuojamą industriją“: kūnų prekybą Amerikoje.
„Šios įmonės, kurios save vadina nepersodinamų audinių bankais, dar žinomos kaip kūno brokeriai, – rašoma tyrime. – Jų vykdomos operacijos gali būti panašios į procesus mėsos pakavimo įmonėse. BRC buvo renkamos ir pardavinėjamos visos kūno dalys, nuo galvų iki nagų“.
Skirtingai nuo organų ir audinių transplantacijos industrijos, kuri yra labai reguliuojama, šios pelno siekiančios įmonės yra labai mažai prižiūrimos.
Pavyzdžiui, nors JAV neleidžiama parduoti organų transplantacijoms, tačiau toks federalinis įstatymas netaikomas lavonams ar kūno dalims, naudojamoms tyrimams ar švietimui. Tiesą sakant, daugelyje JAV valstijų šiuo metu yra legalu parduoti paaukotus žmonių kūnus.
2016 m. „Reuters“ išsiaiškino, kad įskaitant J.Staufferio atvejį, daugiau kaip 20 BRC paaukotų mirusiųjų kūnų buvo parduoti ir panaudoti kariniuose sprogdinimo eksperimentuose. Daugeliu atvejų sutikimas tokio tipo tyrimams nebuvo duotas – o kiti net neįtarė, į ką jie įsitraukia.
„Šios sutartys dažnai sudaromos technine kalba, kurią daugelis paramos teikėjų ir artimųjų sunkiai supranta, – aiškina „Reuters“. – Šie dokumentai suteikia brokeriams teisę atskirti kūnus dalimis, tada parduoti ar išsinuomoti kūno dalis medicinos tyrėjams ir pedagogams – dažnai už šimtus ar tūkstančius dolerių“.
„Arizona Republic“ rašo, kad 33 žmonės – įskaitant J.Staufferį – padavė BRC į teismą, dėl artimųjų palaikų panaudojimo pažeidžiant orumą ir neišlaikant pagarbos kūnams.
Neaišku, kiek tokių korumpuotų įstaigų tarpininkų yra iš viso – tačiau BRC tikrai nėra vieninteliai, rašo „Science Alert“. Atliekant „Reuters“ tyrimą nustatyta, kad Portlende įsikūrę kūnų brokeriai „MedCure Inc“ kasmet iš pomirtinių JAV donorų pardavė ar išnuomojo maždaug 10 000 kūno dalių – iš jų apie 20 procentų išvežant į užsienį.
