Šio mokslininko vardas yra Nissimas Amzallagas, jis dirba Ben Guriono universitete (Izraelis) ir yra kalvystės senoviniame pasaulyje tyrinėtojas bei Ghassulian kultūros ekspertas. Teoriją apie seniausius pasaulyje rašmenis jis sugalvojo po to, kai jam teko patyrinėti Nahal Mishmar lobį – vieną svarbiausių archeologinių atradimų iš Eneolito laikotarpio. Pats lobis buvo atrastas 1961 metais ir yra 6300 metų senumo.
Tarp rastų artefaktų buvo daugybė galvučių skirtų vėzdams, skeptrų ir keistų objektų, savo forma primenančių karūnas. Mokslininkai paskaičiavo, kad iš urvo iš viso pavyko gauti apie 421 artefaktą. Manoma, kad urve juos paslėpė dvasininkai iš netoliese stovėjusios šventyklos. Gali būti, kad tuo metu jiems kilo pavojus ir jie norėjo apsaugoti svarbiausius daiktus.
Tiesa, niekas taip niekada ir negrįžo jų iš urvo pasiimti.
Paslaptinga kultūra
Manoma, kad visus Nahal Mishmar lobio artefaktus pagamino Ghassulian kultūra, tačiau trūksta faktų, kurie patvirtintų šią teoriją. Ghassulian buvo labai įtakinga ir sudėtinga visuomenė, gyvenusi senoviniame Levanto regione. Jie prekiavo su Mažąja Azija, dar vadinama Anatolija, ir Kaukazo regionu.
Ši kultūra labiausiai garsėja dėl savo itin puikiai įvaldyto metalo apdirbimo. Kitaip sakant, senoviniame pasaulyje jie buvo metalo apdirbimo ekspertai.
N.Amzallagas, tyrinėdamas Nahal Mishmar lobio artefaktus, priėjo išvadą, kad raguotų gyvūnų figūros ir geometriniai raštai bei motyvai nėra tik dekoratyviniai. Su tuo iš dalies sutinka ir kiti mokslininkai, kurie sako, kad šie daiktai turėjo didelę prasmę įvairioms religinėms apeigoms ir ceremonijoms.
Internetinė svetainėje „Haaretz“ taip pat rašoma, kad „šie simboliai sudaro elementarų trimatį kodą, kuriame kiekvienas objektas simbolizuoja tam tikrą žodį arba frazę ir taip perduoda informaciją“.
Ankstyvoji rašto sistema
Kai kurie mokslininkai mano, kad simboliai ant „Nahl Mishmar“ lobio turėtų būti laikomi ankstyvąja rašto sistema – ankstyvesne už Egipto ir Mesopotamijos raštą. N.Amzallagas iki, kad šie simboliai yra tam tikro slapto kodo dalis, kurį naudojo Ghassulian kultūros kalviai. Tuo metu jie buvo itin svarbūs amatininkai ir turėjo nemažai kontaktų su kitomis kultūromis.
N.Amzallag taip pat tikina iššifravęs keletą šių simbolių. Kadangi objektai reprezentuoja realius fizinius daiktus, tokia sistema yra vadinama „logograma“, o tam, kad Ghassulians galėtų perduoti tam tikras sudėtingesnes idėjas – jie naudojo taip vadinamą „rubus principą“. „Hareetz“ rašo, kad „rubus principas“ veikia maždaug taip: yra paimamas žodis, kuris yra panašus į tą idėją, kurią norima perduoti.
Štai, pavyzdžiui, ant Nahal Mishmar lobio yra vaizduojama daugybė raguotų gyvūnų, kurie greičiausiai yra kalnų ožiai. Vakarų semitų kalboje žodis, naudojamas apibūdinti šiems gyvūnams, yra labai panašus į žodį, kuriuos yra apibūdinamos dulkės arba metalas. Tai reiškia, kad raguotų gyvūnų reprezentacija buvo perteikiama tam tikra idėja kaip perdirbti metalą. N.Amzallag teigia, kad panašus ryšys yra ir tarp vaizduojamų paukščių.
Slaptas kodas
Tokį slaptą raštą greičiausiai sugalvojo to meto kalviai, nes visi simboliai vienaip ar kitaip yra susiję su metalo apdirbimu. Kalvio darbas tuo metu buvo laikomas praktiškai magišku, o dėl to jų visų įgūdžiai buvo labai stipriai saugomi.
Tokią rašto sistemą jie galėjo sugalvoti dėl to, kad apsaugotų savo idėjas, o jas suprastų tik kiti kalviai. Kitaip sakant, joks kitas žmogus nebūtų supratęs ką šiais simboliais norima pasakyti, o dėl to ir nebūtų pasisavinęs tam tikros kalvio idėjos.
Tiesa, yra nemažai mokslininkų, kurie atmeta šią teoriją ir sako, kad tiksliai nėra aišku ar Ghassulians apskritai kalbėjo semitų kalbą. Taip pat jie sako, kad interpretuoti senovinius ženklus yra labai sunku, o dėl to galima padaryti daugybę klaidų. Kiti mano, kad simboliai gali būti paprasčiausiai dekoratyviniai.
Kol kas visame pasaulyje priimta teorija yra ta, kad pirmąją rašto sistemą sugalvojo senovės egiptiečiai ir Mesopotamija – maždaug 3200 metais pr.m.e. Tačiau manoma, kad Ghassulians padėjo sukurti „rubus principą“, o tai yra gana svarbus dalykas naudotas vėlesnėse rašto sistemose.
Taigi, nors, galbūt, Ghassulians ir nesukūrė seniausios rašto sistemos, gali būti, kad jie vis tiek padėjo gana svarbų pagrindą Egipto ir Mesopotamijos raštui.
Parengta pagal „Ancient Origins“.
