Ekspertai sako, kad 2017 m. rugsėjo pabaigoje visoje Europoje aptiktą radiacijos debesį galėjo sukelti tik branduolinio kuro perdirbimo avarija atominiame objekte „Majak“ (rus. Производственное объединение «Маяк»), esančiame Rusijos Uralo kalnuose, Čeliabinsko srityje. Avarija, manoma, turėjo nutikti rugsėjo 27 d. popietę.
Rusija patvirtino, kad tuo metu virš Uralo buvo užfiksuotas branduolinės radiacijos debesis, tačiau šalis niekada nepripažino jokios atsakomybės už radiacijos nuotėkį, o taip pat niekada nepripažino, kad 2017 m. „Majak“ objekte įvyko branduolinė avarija.
Pagrindinis naujojo tyrimo autorius, branduolinis chemikas Georgas Steinhauseris iš Leibnizo universiteto Hanoveryje (Vokietijoje) sako, kad daugiau nei 1 300 atmosferos matavimų visame pasaulyje parodė, kad per tą laiką į orą pateko 250–400 terabekerelių radioaktyviojo rutenio-106.
Rutenis-106 yra radioaktyvus rutenio izotopas – kas reiškia, kad šio elemento atomo branduolyje yra kitoks neutronų skaičius, nei natūraliai esančiame elemente. Izotopas gali atsirasti kaip šalutinis produktas urano-235 atomų branduolio dalijimosi metu.
Nors susidaręs branduolinis debesis buvo pakankamai išskydęs, todėl jis nepadarė jokios žalos žmonėms, patekusiems po juo, bendras radioaktyvumo fonas debesies teritorijoje buvo nuo 30 iki 100 kartų didesnis už radiacijos lygį, išsiskyrusį po Fukušimos avarijos Japonijoje 2011 m. metu, portalui „Live Science“ pasakojo G.Steinhauseris.
Tyrimas žurnale „Proceedings of the National Academy of Sciences“ buvo paskelbtas 2019 m. liepos 29 d.
Nebe pirmas kartas
Radiacijos debesis 2017 metų rugsėjį buvo aptiktas Vidurio ir Rytų Europoje, Azijoje, Arabijos pusiasalyje ir net Karibuose. Debesyje buvo užfiksuotas tik radioaktyvusis rutenis-106 – šalutinis branduolio dalijimosi produktas, kurio pusėjimo trukmė (angl. half-life) yra 374 dienos, sako G.Steinhauseris.
Vykdant branduolinio kuro perdirbimą – kai radioaktyvusis plutonis ir uranas atskiriami nuo panaudoto jėgainių branduolinio kuro – rutenis-106 paprastai yra dažniausiai atskiriamas ir patalpinamas ilgalaikiam saugojimui kartu su kitais radioaktyviųjų atliekų šalutiniais produktais.
Tai reiškia, kad bet koks masinis rutenio nuotėkis galėjo įvykti tik nutikus avarijai perdirbant branduolinį kurą, o „Majak“ buvo viena iš nedaugelio vietų pasaulyje, kurioje atliekamas toks perdirbimas, sako mokslininkas. Pasak jo, tai paaiškėjo atlikus pažangius meteorologinius tyrimus.
Ir tai – nebe pirmas incidentas šioje lokacijoje: daugiau nei prieš 60 metų – 1957 m. – nutiko ligtol didžiausias radiacijos nuotėkis regione, kurį 1986 m. aplenkė tik Černobylio katastrofa.
1957 m. incidentas, labiau žinomas kaip Kyštymo avarija (pavadinimas suteiktas pagal greta esantį Kyštymo miestelį) nutiko kai rezervuaras, kuriame buvo skystosios radioaktyviosios atliekos „Majak“ objekte sprogo ir paskleidė radioaktyvias daleles, kurios su dūmais nukeliavo šimtus kilometrų.
Branduolinis incidentas
Tyrimas parodė, kad 2017 m. „Majak“ incidentą turėjo lemti kai kas rimtesnio nei tiesiog radioaktyvių dujų nuotėkis, sako G.Steinhauseris. Jo nuomone, čia greičiau buvo gaisras ar net sprogimas, o tai kuris galėjo paveikti gamyklos darbuotojus kenksminga radiacijos doze.
Manoma, kad Rusija „Majak“ avarijos nepripažino galbūt todėl, kad ten gaminamas plutonis termobranduoliniams ginklams. Tačiau Rusija buvo sukūrusi komisiją ištirti radioaktyvųjį debesį, sako G.Steinhauseris – ir ji „nerado pakankamai įrodymų, kad dėl debesies kaltas branduolinis incidentas“. Bet mokslininkas tikisi, kad rusai gali dar kartą pažiūrėti į šį sprendimą – atsižvelgiant į naujuosius tyrimus.
„Jie priėjo išvados, kad jiems reikia daugiau duomenų. O mes kaip tik galime jiems perduoti visus mūsų duomenis – bet mes norėtume pamatyti ir jūsų turimus“, – komentuoja mokslininkas.
Bet kokia Rusijos informacija apie avariją „Majak“ objekte padėtų mokslininkams patikslinti savo tyrimus, užuot kliaunantis tik radioaktyvumo matavimais viso pasaulio mastu, sako G.Steinhauseris.
Tarptautinė mokslininkų komanda labai nori sužinoti daugiau apie incidento priežastis. „Ir nors visi kiti yra susirūpinę, mes beveik džiaugiamės – nes turime ką matuoti. Bet mūsų atsakomybė būtų ir pasimokyti iš šios avarijos. Kalbame ne apie kaltinimus Rusijai, o apie pamokas mums visiems“, – sako mokslininkas.
