Daugiau nei 15 mėlynų šviesų pasirodė dviejose vietose danguje virš Abisko (Švedija). „Pirma pastebėjau šviesas mūsų „Aurora Web Cam“ kamera, kuri nuolat fotografuoja naktinį dangų virš Abisko, ir negalėjau patikėti savo akimis, – sako šiaurės pašvaisčių fotografavimo ekspertas ir projekto „Šviesos virš Laplandijos“ įkūrėjas Chadas Blakley. – Tai atrodė tarsi iš visiškai ne mūsų pasaulio!“
„Atrodė kaip ateivių užpuolimas“
Vaizdas taip pat buvo užfiksuotas laiko panoramoje (angl time-lapse), kurią Trollfjorde (Norvegija) sukūrė Michaelas Theusneris. Kaip tik už 180 km į šiaurę nuo ten yra Andøya kosminis centras. „Mes matėme du oranžinius taškus, kylančius į dangų ir pranykstančius, – pasakoja fotografas. – Netrukus atsirado keistos šviesos ir spalvingi, besiplečiantys debesys, kuriems iš pradžių neturėjau jokio paaiškinimo. Tai atrodė kaip ateivių užpuolimas.“
Mėlynųjų šviesų kilmė
Taigi, ateiviai? Žinoma, ne. Tai buvo eksperimentas, vykdytas Andøya kosminiame centre, kurio metu dvi raketos į Šiaurės pašvaistę iškėlė ir išbėrė metalines dulkes, rašo „Forbes“. Sekmadienį centras „Twitter“ tinkle paskelbė tokią žinutę: „NASA meteorologinių raketų programa ir ASC šiąnakt vykdydama projektą AZURE, paleido dvi mokslines raketas. Abi buvo paleistos dviejų minučių skirtumu ir kildamos iki 320 kilometrų aukščio, pakeliui leido regimas dujas tam, kad ištirtų sąlygas šiaurės pašvaistės viduje.“
Andøya kosmoso centras yra raketų paleidimo vieta ir kosmouostas, nuo 1962 m. paleidęs daugiau nei 1200 meteorologinių ir kitokių mokslinių raketų.
NASA Bandomųjų skrydžių centras Wallopse (angl. NASA Wallops Flight Facility) Virdžinijos valstijoje taip pat paskelbė „Twitter“ tinkle: „Šiąnakt Norvegijoje AZURE misija sėkmingai paleido dvi meteorologines raketas paeiliui. Šie spalvoti debesys danguje sukūrė šviesų šou ir padėjo mokslininkams susekti neutralias ir krūvį turinčių dalelių judėjimą Žemės jonosferoje“.
Kas sukėlė mėlynas šviesas?
Visiškai nekenksmingas cheminis debesis. AZURE komanda turėjo sulaukti, kol giedrame danguje pasirodys šiaurės pašvaistė, ir tai turėjo įtilpti į kovo 23 ir balandžio 10 skrydžių langą. Dvi viena beveik iškart po kitos pakilusios raketos atmosferinį tankį ir temperatūrą, o 115-250 išleido regimus žymeklius – trimetilaliuminį ir bario/stroncio mišinį. Šie mišiniai saulės šviesoje jonizuojasi, o iš jų sudaryti spalvoti debesys padeda mokslininkams sekti neutralias ir krūvį turinčias detales.
Kas sukelia Šiaurės pašvaistę?
Šiaurės pašvaistė (angl. northern light, lot. aurora borealis) – tai dalelių, atklydusių iš Saulės ir Žemės atmosferos susidūrimo rezultatas. Regimas žalias raibuliuojančias „užuolaidos“ sukelia elektriškai įkrautos dalelės, kurias atneša Saulės vėjas – ir kurios įsirėžia į Žemės atmosferą. Ir nors Šiaurės pašvaistė labiausiai žinoma Arktyje, toks pats reiškinys egzistuoja ir kitame Žemės ašigalyje, Antarktyje – ir ten vadinama Pietų pašvaiste.
Šiauriniame pusrutulyje Šiaurės pašvaisčių sezonas kaip tik artėja į pabaigą. „Bet nors kiekviena Šiaurės pašvaistės patirtis būna skirtinga, man šis atvejis buvo visiška paslaptis ir nustebino net mane“, – sako C.Blakley, kuris fotografuoja pašvaistes jau 10 metų.
