Piršto nago dydžio vėžiagyviai, dabar jau pavadinti Alpioniscus sideralis, buvo aptikti tamsiame požeminiame tvenkinyje Sa Grutta olų sistemoje, esančioje po Sardinija (Italija).
Mažuosius uolų gyventojus astronautai aptiko dalyvaudami Europos kosmoso agentūros organizuotose šešių dienų pratybose, kurių metu kandidatai darbui Tarptautinėje kosminėje stotyje mokėsi daryti bendrus tyrimus rizikingose požeminėse erdvėse.
Per 2012 m. požeminę ekspediciją besitreniruojantys astronautai iš Europos, JAV, Rusijos, Kanados, Japonijos ir Kinijos nedideliame urvo tvenkinyje susidūrė su mažais, permatomais vėžiagyviais. Iš vandens gyvūnai buvo išvilioti kaip masalą panaudojus kepenėles ir supuvusį sūrį, o sugautus pavyzdžius perdavė į žemės paviršių.
Molekulinė gyvūno analizė parodė, kad Alpioniscus sideralis genetika nesutampa su jokiais kitais pavyzdžiais, randamais regione – kas galiausiai pavojingose sąlygose dirbusiems astronautams suteikė galimybę pirmiesiems aprašyti naująją rūšį, ką jie ir padarė 2018 m. gruodžio mėnesį, žurnale „Zoo Keys“.
Paaiškėjo, kad Alpioniscus sideralis yra vėdarėlių – mažų vėžiagyvių, prieš milijonus metų iš vandens persikrausčiusių gyventi į sausumą – rūšis. Tačiau priešingai giminaičiams, A.sideralis pasielgė atvirkščiai: atsuko savo šarvuotą nugarą sausumai ir pasinėrė į požeminius vandenis, rašo „Live Science“.
„Norėčiau tikėti, kad kai žmonės nusileis Marse ir ims tyrinėti jo olas, ši patirtis padės jiems ieškoti naujos gyvybės – žinant, kad gyvybė turi nedaug ribų ir gali išsivystyti pačiose nepalankiausiose vietose“, – pranešime teigia Sasario universiteto (Italija) zoologas ir tyrimo bendraautorius Paolo Marcia.
