Kritikai perspėja, kad dirbtinis saulės spindulių atspindėjimas siekiant atvėsinti planetą gali sukelti drastiškas ir netikėtas pasekmes – bet Harvardo universiteto mokslininkų komanda tvirtina, kad tokios baimės yra perspaustos.
Naujajame tyrime mokslininkai teigia, kad chemikalų purškimas į atmosferą „su tikslu pritemdyti saulę“ niekada nebuvo stebuklingas visagalis vaistas, išgydantis žmonijos pavojingą priklausomybę nuo iškastinio kuro deginimo, tačiau jei šia technologija būtų naudojamasi atsargiai – siekiant tik per pusę sumažinti pasaulinės temperatūros kilimą – tai galėtų padėti.
„Kai kurios ankstesnėse studijose nustatytos problemos, kad saulės geoinžinerija kompensuoja visus atšilimus, yra seno posakio pavyzdys, kad nėra nuodų ir vaistų, yra tik dozės, – aiškina Harvardo universiteto fizikas Davidas Keithas. – Ir žinoma, vis dar lieka didelių neapibrėžtumų, tačiau klimato modeliai rodo, kad geoinžinerija galėtų suteikti neįtikėtiną naudą“.
Nors saulės geoinžinerija egzistuoja dar tik apie pusę amžiaus, tik pastaraisiais laikais, kai Žemės buvo atkreiptas dėmesys yra Žemės klimato katastrofą – dabar jau turime daugiau ne i100 straipsnių, išsamiai nagrinėjančių šią gana radikalią idėją, kurios esmė – planetos vėsinimas dalelėmis atmosferoje, kurios atspindėtų saulės šviesą.
Ir tarp visų tokių tyrimų į problema labiausiai įsigilino Harvardo mokslininkai, pristatę didžiausią pasaulyje saulės geoinžinerijos tyrimą – nes tikimasi, kad šiemet bus atlikti pirmieji lauko bandymai, kad galima būtų realiomis sąlygomis įvertinti chemikalų elgesį danguje.
Tačiau naujasis tyrimas nėra susijęs su šiuo projektu. Kaip ir dauguma geoinžinerinių tyrimų, jo išvados grindžiamos modeliavimu; konkrečiai – modeliavimu, kas atsitiktų, jei CO2 emisijos atmosferoje būtų padvigubintos, ir jei saulės geoinžinerija būtų naudojama siekiant sumažinti pusę temperatūros padidėjimo, atsirandančio dėl anglies susidarymo.
Remiantis, kaip vadina mokslininkai, supaprastinto ir „idealizuoto“ scenarijaus rezultatais, prižiūrima geoinžinerinė strategija atvėsintų planetą, o ne didintų klimato įtampą didžiajai daliai regionų – pavyzdžiui, ekstremaliai didintų kritulių kiekį ar įtakotų stipresnių uraganų atsiradimą.
Išvis – mokslininkų teigimu, saulės inžinerija 85 proc. sumažintų uraganų intensyvumą.
„Ankstesnis darbas darė prielaidą, kad saulės geoinžinerija neišvengiamai vienus regionus pavers „nugalėtojais“, o kitus – „pralaimėtojais“. Tačiau mūsų darbas ginčija šią prielaidą, – sako pagrindinis tyrimo autorius ir saulės geoinžinerijos tyrėjas Peteris Irvinas iš Harvardo Johno A. Paulsono inžinerijos ir taikomųjų mokslų mokyklos. – Mes pastebime, kad klimato rizika išvis smarkiai sumažėjo, be jokios didesnės rizikos bet kuriam regionui“.
Nepaisant žadamų hipotetinių skaičių, komanda pripažįsta, kad apie tai, kaip saulės geoinžinerija paveiks atmosferą ir žemę apačioje, mes dar daug ko nežinome.
Mokslininkai taip pat pabrėžia, kad mūsų pagrindinis atsakas į klimato kaitą turėtų būti mažinamas anglies dvideginio išmetimas – nes geoinžinerija negali išspręsti pagrindinės mūsų problemos priežasties.
„Nesakau, kad žinome, kad tai veikia, ir mes turėtume tai padaryti dabar, – sako D.Keithas. – „iš tiesų, aš net prieštaraučiau programos startui dabar ... yra dar daug netikrumo.“
Tačiau, nors neapibrėžtumas išlieka, pasaulis toliau karštėja – ir aišku, kad saulės geoinžinerija turi būti nagrinėjama kaip pasaulio atsakas į klimato kaitą.
Jungtinių Tautų Aplinkos Asamblėja kaip tik susitiko aptarti, kaip turėtų būti kontroliuojamos saulės geoinžinerijos ir anglies surinkimo technologijos. Norint išlaikyti balansą, būtina išklausyti ir pakankamai įsigilinti tiek į idėjos gynėjų, tiek į jos kritikų argumentus, rašo „Science Alert“.
„Kaip suprasti ir potencialiai panaudoti trikdančias naujas technologijas visos žmonijos naudai yra vienas iš mūsų amžiaus klausimų“, – teigė buvęs JT Generalinis Sekretorius Ban Ki-moonas. – Ateities kartos mums neatleis, jei į tai nepavyks atsakyti įtikinamai“.
Tyrimas skelbiamas „Nature Climate Change“.
