Apie šį atradimą pranešė Prancūzijos Puatjė universiteto mokslininkai, jie teigė radę kol kas ankstyviausius žinomus gyvų organizmų, galėjusių judėti savarankiškai, pėdsakus.
Geologas Abderrazakas El Albanis ir jo komanda Nacionalinės mokslų akademijos žurnale svarstė, ar ši biologinė inovacija tikrai pradėjo judančių organizmų istoriją ar buvo tik eksperimentas, kurį nutraukė didelis deguonies kiekio atmosferoje sumažėjimas, įvykęs prieš, maždaug, 2,083 mlrd. metų?
Iki šio atradimo, ankstyviausi judančių organizmų pėdsakai buvo maždaug pusės milijardo metų senumo.
„Daugiau ar mažiau vingiuoti, vamzdžio formos pėdsakai yra pakankamai nuoseklūs, kelių milimetrų skersmens ir išlikę ant plono nuosėdinių uolienų sluoksnio“, – pranešė atradimą padariusi komanda.
Šis atradimas rodo, kad sudėtingos gyvybės formos egzistavo 1,5 mlrd. metų seniau nei mes anksčiau manėme.
Ankstesni rezultatai
A. El Albanis ir jo komanda 2010 m., Franceville įlankoje, Gabone, tose pačiose uolienose irgi rado daugialąsčių organizmų fosilijų.
„Tai išskirtinė vieta, kurioje randame tokių senų ir taip gerai išsilaikiusių uolienų, nes daugelis jų yra sugadintos didelio karščio ar slėgio“, – sakė geologas.
Per pastaruosius aštuonerius metus komanda atliko ir daugiau kelionių į Gaboną, kur surinko apie 500 egzempliorių, įskaitant ir fosilijų.
Mokslininkų komandą sudaro specialistai iš Prancūzijos, Kanados, Švedijos, Amerikos, Jungtinės Karalystės ir Danijos. Organizmų pėdsakus uolienoje jie rekonstravo naudodami saugią, egzemplioriaus nepažeidžiančią 3D rentgeno technologiją.
Šis atradimas mokslininkams ne tik padėjo suprasti daugiau apie tai, kaip Žemėje atsirado judantys organizmai, bet sukėlė ir daug klausimų apie gyvybės istoriją.
Parengta pagal „DW“
