Ir nors kūnams buvo nukirstos galvos, visos jos palaidotos arba tvarkingai šalia kūno, arba atskirai, bet taip pat tvarkingai. Tik 17 kūnų buvo palaidota įprastai.
Tai – retas ir neįprastas radinys, sako archeologai.
„Nesitikėjome rasti ir tiek daug, ir taip puikiai išsilaikiusių“, – teigia archeologas iš Andrew Peachey iš „Archeological Solutions“. Ši kompanija vykdo archeologinius kasinėjimus vietose, kur ruošiamasi statyti naujus namus.
Žinoma, kad Didysis Velnetamas (angl. Great Whelnetham) buvo senovės romėnų gyvenvietė, įkurta daugmaž IV amžiaus viduryje ar pabaigoje (ir iki šių laikų gyvenama, tik dabar čia gyvena, žinoma, britai), bet kadangi po jo žeme slypi smulkaus smėlio sluoksnis, visi tikėjosi, kad skeletai bus seniai suirę. Tad kai archeologai pradėjo atkasti palaikus vyrų, moterų ir vaikų – paties įvairiausio amžiaus – visi buvo gerokai nustebę.
Bendrai kalbant, senovės romėnai savo mirusiuosius laidodavo panašiai kaip ir mes – gulinčius ant nugaros, tvarkingai suguldytus, dažnai su kokiomis svarbiomis įkapėmis. Bet kiekvienose senovės romėnų kapinėse galima rasti ir vadinamųjų deviantinių palaidojimų – kuriuose nukrypstama nuo įprastų normų ar dominuojančių papročių.
Ir kuo Didžiojo Velnetamo kapinės yra išskirtinės – tai kad tokių palaidojimų čia tiek daug, BBC sakė A.Peachey.
„Visoje šalyje yra gal tik trys ar keturios kapinės, kuriose yra toks didelis tokių palaidojimų kiekis, tai – retas atradimas, – sakė mokslininkas. – Tai reiškia, kad šioje populiacijoje tokie palaidojimai buvo normali praktika“.
Tame pačiame regione buvo aptiktos dar keturios senovės Romos kapinės, bet jose keistųjų palaidojimų neaptikta – o kodėl galvos buvo nukertamos, taip pat išlieka paslaptimi.
Portalas „Science Alert“ rašo, kad verta paminėti, jog mirusieji nebuvo tapę egzekucijų aukomis. Archeologai mano, kad galvos buvo atsargiai atskirtos jau po mirties, tvarkingas, švarus pjūvis ar kirčiai buvo daromas iškart po žandikauliu – o tai gerokai kita, nei žemi kirčiai, dažniausiai aptinkami egzekucijų atvejais.
A.Peachey pastebi, kad vienas iš paaiškinimų galėtų būti tai, kad gyventojai galėjo priklausyti žinomam romėnų kultui, kuris garbino galvą kaip sielos dalį, ir pašalindavo ją laidojimo apeigų metu.
Kitas galimas paaiškinimas – populiacija atvyko iš toli, greičiausiai kaip vergai – ir su savimi atsinešė tokius laidojimo papročius.
„Dalis tyrimo vyksta ir toliau, naudojama vis tobulėjanti ir tobulėjanti mokslo sritis, kauluose tyrinėjanti proteinus, tikrinanti izotopų santykius kauluose, ir tai gali padėti nustatyti, iš kur atvyko ši grupė žmonių“, – aiškino mokslininkas.
Kas kol kas žinoma apie palaidotuosius – kad dauguma jų sulaukė vidutinio ar vyresnio amžiaus, nors tarp jų buvo ir vienas mažas bei du devynerių ar dešimties metų vaikai – ir jie taip pat buvo palaidoti pašalinant galvas.
Mokslininkai taip pat pastebėjo, kad kūnai turėjo pasižymėti gerai išsivysčiusia viršutine kūno dalimi – kas reiškė, kad jie greičiausiai užsiėmė žemės ūkiu, gerai maitinosi, jiems buvo prieinamas didelis cukrų ir angliavandenių kiekis – kas, beje, ne kaip atsiliepė jų burnos higienai.
Radiniai perkelti į muziejaus archyvus, kur bus atliekama detalesnė jų analize.
Parengta pagal „Science Alert“.
