Radinys mieguistame Boho miestelyje Airijoje teikia vilčių, kad senovinė liaudies gydymo priemonė tikrai gali padėti kovoti su šiuolaikinėmis vaistams atspariomis bakterijoms ir virusais, rašo BBC.
Miestelyje jau kelis šimtmečius egzistuoja senos kapinės, kuriose 1803 palaidotas „parapijos kunigas, tėvas Jamesas McGirras“. Savo laiku bendruomenėje jis buvo labai gerbiamas ir jau gulėdamas mirties patale pats paskelbė, kad jo kapo žemė turės gydomųjų savybių. Nuo tada miestelyje tuo ir tikima, t.y. kad žemė nuo šio kunigo gydo ir yra labai efektyvi prieš infekcijas.
Bet ko gero, tikėjimas gydomąja žeme prasidėjo daug anksčiau nei XIX a. Boho yra archeologiškai turtinga vietovė, ir čia žmonės gyvena mažiausiai nuo geležies amžiaus laikų. Taip pat tikėtina, kad bažnyčia pastatyta ten, kur kadaise buvo keltų šventykla. Kai kurie spėlioja, kad ši liaudiška gydymo priemonė „gali siekti net kadaise čia gyvenusių druidų laikus“.
Gydymas vyksta taip: žemė paimama nuo kapo ir parnešama sergančiajam. BBC cituoja vietinį istoriką Franką McHughą, kuris pasakoja, kad „žmonės suvyniodavo dirvą į medžiagą ir dėdavo po pagalve“, tada melsdavosi, ir galiausiai dirba būdavo grąžinama ant kapo. Pasakojama, kad per visus šimtmečius yra bent keli liudijimai apie sėkmingus išgijimus – nors katalikų bažnyčia tam ir nepritarė.
Bet kas įdomiausia, atlikus laboratorinį dirvos tyrimą, paaiškėjo kad tokie teiginiai visai turi pagrindą.
Ne fokusai
„Gydomojo dirvožemio“ tyrimą iš Boho kapinių atliko tarptautinės mokslininkų grupės narys, vyresnysis mikrobiologas dr. Gerry Quinnas – mokslininkas, ieškantis naujų antibiotikų, galinčių padėti spręsti vis didėjančią vaistams atsparių bakterijų problemą. Jis susidomėjo liaudies gydymu ir nusprendė paimti gydomosios žemės pavyzdžių.
Dr. G.Quinnas norėjo patikrinti, ar egzistuoja bent koks mokslinis pagrindas teiginiams, kad Boho kapinių dirba gali išgydyti ligas. Jis įtarė, kad galėtų būti kažkokia mokslinė priežastis, kodėl tikėjimas gydomąja galia toks įsišaknijęs. Tai, ką jis atrado savo mėginiuose, nustebino ir jį, ir platesnę mokslininkų bendruomenę.
Mėginiuose mokslininkas rado iki šiol nežinomą Streptomyces genties bakteriją. Ir tikimasi, kad iš jos bus įmanoma sukurti iki dvidešimties skirtingų antibiotikų. Tačiau žinoma, juos reikės išbandyti išsamiuose klinikiniuose tyrimuose, o tai gali užtrukti ilgus metus. Nepaisant to, gali paaiškėti, kad naujieji antibiotikai bus itin svarbūs kovojant su vaistams atspariais patogenais.
Baiminamasi, kad dėl pernelyg didelio antibiotikų vartojimo net santykinai lengvai išgydomos ligos ir infekcijos ilgainiui gali tapti atsparios gydymui. Jei žmonės vartos per daug antibiotikų, laikui bėgant šie gali tapti mažiau veiksmingi, ir tikimasi, kad tai taps viena iš pagrindinių visuomenės sveikatos problemų per ateinančius dešimtmečius. Paprastai tariant, jei nebus atrasta naujų antibiotikų, pacientai gali mirti nuo to, kas dabar laikoma labai lengvai pagydomomis infekcijomis – štai kodėl Airijos kunigo kapo dirvožemyje randamos bakterijos yra labai svarbios.
Pats dr. R.Quinnas mano, kad bakterijos lėmė senovės liaudies gydymo populiarumą – ir netgi paaiškina, kodėl vieta ištisus šimtmečius buvo religiškai svarbi.
