Nors tai skamba neįtikėtinai, šis reiškinys kas kažkiek laiko vis įvyksta. Paskutinį kartą Žemės magnetiniai poliai apsikeitė prieš 780 000 metų – nors prie to buvo priartėta ir prieš 40 000 metų.
Magnetinių polių apsikeitimas nėra greitas procesas, tai įvyksta per maždaug tūkstantį metų. Be to, niekas tiksliai nežino ar kitas toks reiškinys įvyks greitu metu – nes tai įrodyti neužtenka duomenų.
Regionas, kuris šiuo metu labiausiai neramina mokslininkus, yra vadinamas Pietų Atlanto anomalija – tai didžiulis regionas nuo Čilės iki Zimbabvės. Magnetinis laukas šiame regione yra toks silpnas, kad į jį pavojinga patekti Žemės palydovams – nes papildoma spinduliuotė galėtų sutrikdyti jų elektroniką.
„Kad magnetiniai laukai keičiasi, mes žinojome jau kurį laiką – bet tiksliai nežinojome ar šiam regionui tai buvo įprasta ar ne“, – teigia Rochesterio universiteto (JAV) fizikas Vincentas Hare.
Viena iš priežasčių, kodėl mokslininkai apie šį regioną žino tiek mažai, yra archeomagnetinių duomenų trūkumas – tai fiziniai Žemės praeities magnetizmo įrodymai, išlikę archeologinėse relikvijose iš praėjusių laikų.
Anksčiau ties Zimbabve, Pietų Afrika ir Botsvana (šis regionas šiandien patenka į Pietų Atlanto anomaliją) esančiame Limpopo upės slėnyje gyveno Bantu gentys. Maždaug prieš 1000 metų, kai klimato sąlygos būdavo sunkios, šie žmonės atlikdavo sudėtingus ritualus.
Pavyzdžiui, per sausras jie sudegindavo savo molinius namelius ir grūdų dėžes – tikėdami, kad tai bus tarsi šventas apsivalymas, kuris padės sugrąžinti lietų į jų žemes. Tada jie nė neusuvokė, kad atlieka svarbų mokslinį darbą, kuris padės šiandieniniams mokslininkams.
„Kai molis yra deginamas labai aukštoje temperatūroje, stabilizuojami ir magnetiniai mineralai. O kai molis atvėsta, jame tarsi užsifiksuoja tuometinė Žemės magnetinio lauko padėtis“, – aiškina vienas iš tyrimo komandos narių, geofizikas Johnas Tarduno.
Dėl to šiandien šie gaisrus išgyvenę senoviniai artfektai mums suteikia informacijos ne tik apie tuometinę senovės afrikiečių kultūrą.
„Mes ieškome veiksmų, kurie pasikartoja anomalijose – nes tai vyksta šiandien ir sukelia Pietų Atlanto anomaliją. Turime įrodymų, kad tai jau vyko anksčiau ir tai mums padeda kontekstualizuoti esamus magnetinio lauko pokyčius“, – teigia J.Tarduno.
Artefaktai atskleidė, kad Pietų Atlanto anomalija nėra vienintelis toks fenomenas visoje žmonijos istorijoje. Panašūs svyravymai vyko 400-450, 700-750, 1225-1550 m. – o tai įrodo, jog Pietų Atlanto anomalija nėra tik geografinis atsitiktinumas.
„Mes gauname vis įtikinamesnius įrodymus, kad po Afrikos žemynu vyksta kažkas neįprasto tarp branduolio ir mantijos sluoksnių – o tai gali stipriai paveikti pasaulinį magnetinį lauką“, – sako J.Turdo.
Buvo manoma, kad dabartinį Žemės magnetinio lauko silpnėjimą, kuris vyksta bent jau 160 metų, sukelia didelis, tankus uolienų rezervuaras, vadinamas „African Large Low Shear Velocity Province“, kuris yra apie 2900 km. po Afrikos žemynu.
„Tai ryškus bruožas, kuriam turėtų būti jau dešimtys milijonų metų. Šios zonos pakraščiai tęsiasi tūkstančius kilometrų, bet yra labai tikslūs“, – praeitais metais aiškino mokslininkai.
Šis tankus sluoksnis yra tarp karšto, skystos geležies sluoksnio, kuris sudaro Žemės išorinį branduolį ir standesnės, vėsesnės mantijos. Manoma, kad šis sluoksnis kažkaip sutrikdo geležį, kuris padeda generuoti Žemės magnetinį lauką.
Žinoma, reikia atlikti daug daugiau tyrimų, kad suprastume, kas iš tiesų vyksta toje vietoje. Kaip aiškina mokslininkai, paprasčiausiais paaiškinimas kodėl magnetiniai poliai apsikeičia, yra tai, kad jie gali prasidėti bet kurioje branduolio vietoje – bet naujausi atradimai rodo, kad tai, kas nutinka magnetiniame lauke virš mūsų, yra suriršta su fenomenais, kurie vyksta tam tikrose vietose tarp branduolio ir mantijos sluoksnių.
Jei mokslininkai teisūs, tada didelė dalis neaiškumų, susijusių su magnetinio lauko silpnėjimu, taps aiškūs būtent dėl molio deginimo ritualo, kuris vyko prieš tūkstantmetį. Žinoma, ką šie tyrimai atskleis ateityje – niekas negali žinoti.
Parengta pagal sciencealert.com
