Šis atradimas ne tik įrodo, kad žmonės šioje vietoje gyveno dešimtis tūkstančių metų anksčiau nei buvo manyta, bet ir tai, kad pirmieji žmonės, kuriems teko susidurti su atšiauriomis oro sąlygomis, buvo ne šiuolaikiniai, o Denisovo žmonės.
Tai senovės žmonės, gyvenę Sibiro regione ir migravę net iki Pietryčių Azijos. Manoma, kad Denisovo žmonės sukūrė tuo metu gan sudėtingus įrankius, ginklus ir papuošalus.
Iki šiol mokslininkai rėmėsi teorija, kad žmonės ėmė migruoti į Tibeto kalnynus neseniai – prieš 12 000 metų, o visam laikui čia apsistojo tik prieš 3 600 metų. Bet archeologai, dirbę Nwya Devu archeologinėje aikštelėje, šią teoriją paneigė.
Nwya Devu aikštelė yra 4600 m. aukštyje virš jūros lygio. Čia archeologai aptiko tūkstančius akmeninių įrankių – peilių ir net organinės kilmės liekanų. Ištyrę dirvožemį, archeologai nustatė, kad seniausi įrankiai šioje vietoje yra 40-30 tūkst. metų senumo.
„Mes žinome, kad Denisovo žmonės paliko savo namus Altajaus kalnuose ir ilgainiui atkeliavo iki Melanezijos – salyno į šiaurės rytus nuo Australijos – ir kartu atsinešė tik jiems būdingą genomą“, – teigia Dr. Johnas Olensas iš Arizonos universiteto.
„Vienas iš logiškų maršrutų jiems migruojant galėjo būti Tibeto kalnyno perėjimas“, – pridėjo jis.
Nwya Devu archeologinėje aikštelėje mokslininkai dirba jau ilgai. Čia buvo rasta nemažai artefaktų – tokių, kaip įrankiai, kuriuos mokslininkai atkūrė per keletą metų.
Paslaptingas DNR
Įrodymų, kad Tibeto plynaukštėje prieš 40 000 metų gyveno Denisovo žmonės, galima rasti ir dabartiniuose tibetiečiuose.
Anot mokslininkų, daugelis jų turi neįprastą DNR dalelę, kuri įrodo, kad Homo sapiens ir Denisovo žmonės kurį laiką gyveno kartu ir turėjo palikuonių. Manoma, kad ši DNR dalelė leidžia vietiniams prisitaikyti ir prie riboto deguonies kiekio dideliame aukštyje.
