Gana stiprių vėjo gūsių, kurių greitis siekia 5–7 metrus per sekundę, garsas buvo užfiksuotas jiems šniokščiant per zondo saulės elementų „vėduokles“. „InSight“ ant dulkėto Marso paviršiaus nusileido lapkričio 26 dieną.
Vėjo garso virpesius pagavo du jutikliai: oro slėgio daviklis, esantis aparato viduje, ir zondo korpuso išorėje esantis seismometras, kuris vėliau „InSight“ manipuliatoriumi turėtų būti nuleistas ant planetos paviršiaus.
„Tai pačios pirmosios 15 minučių duomenų, gautų iš trumpaperiodžio seismometro“, – per konferencinį pokalbį telefonu su žurnalistais sakė Londone įsikūrusio Imperijos koledžio vyriausiasis tyrėjas.
„Jis truputį primena vėliavą, plėvesuojančią vėjyje, – pridūrė jis. – Šie garsai – išties tarsi iš kito pasaulio; ir taip yra iš tikrųjų.“
Planuojama, kad „InSight“ atliks precedento neturinčių Marso gelmių tyrimų. Tarp jo prietaisų yra seismometrų, registruosiančių požeminius virpesius, ir savaime įsikalantis strypo pavidalo zondas, turintis matuoti planetos pluta sklindančius šilumos srautus.
Pajusti šiaurės vakarų vėją, pūtusį apie 17 val. vietos laiku, buvo „neplanuota staigmena“, sakė „InSight“ projekto vyriausiasis mokslininkas Bruce'as Banerdtas (Briusas Banertas), dirbantis NASA Reaktyvinio judėjimo laboratorijoje (JPL), įsikūrusioje Pasadinos mieste Kalifornijos valstijoje.
Tai nėra pirmas panašaus pobūdžio įrašas. „1976 m. „Viking“ zondai irgi užfiksavo, kaip juos drebina vėjas, bet neišeina to įrašo vadinti garsu“, – sako pagrindinis „InSight“ projekto mokslininkas Bruce'as Banerdtas iš Reaktyvinio judėjimo laboratorijos (JPL).
„Man asmeniškai klausantis garso slėgio jutiklio (įrašytų) garsų susidaro įspūdis, kad sėdžiu lauke vėjuotą vasaros popietę, klausydamasis, kaip neramūs gūsiai ateina ir praeina, šniokšdami ausyse“, – sakė Cornellio (Kornelio) universiteto mokslininkas Donas Banfieldas (Donas Banfildas).
„Tam tikra prasme būtent tai ir girdėtųsi, jeigu sėdėtumėte „InSight“ nusileidimo modulio viduje Marse“, – pridūrė jis.
