Evangelijoje (Jn 2, 1–12) rašoma:
„Galilėjos Kanoje buvo vestuvės. Jose dalyvavo Jėzaus motina. Į vestuves taip pat buvo pakviestas Jėzus ir jo mokiniai. Išsibaigus vynui, Jėzaus motina jam sako: „Jie nebeturi vyno.“ Jėzus atsakė: „O kas man ir tau, moterie? Dar neatėjo mano valanda!“ Jo motina tarė tarnams: „Darykite, ką tik jis jums lieps.“
Ten buvo šeši akmeniniai indai žydų apsiplovimams, kiekvienas dviejų trijų saikų talpos. Jėzus jiems liepė: „Pripilkite indus vandens.“ Jie pripylė sklidinus. Tuomet jis pasakė: „Dabar semkite ir neškite stalo prievaizdui.“ Tie nunešė.
Paragavęs paversto vynu vandens ir nežinodamas, iš kur tai (nors tarnai, kurie sėmė vandenį, žinojo), prievaizdas pasišaukė jaunikį ir tarė jam: „Kiekvienas žmogus pirmiau stato geresnio vyno, o kai svečiai įgeria, tuomet prastesnio. O tu laikei gerąjį vyną iki šiolei.“
Tokią stebuklų pradžią Jėzus padarė Galilėjos Kanoje. Taip jis parodė savo šlovę, ir mokiniai įtikėjo jį.“
Kur tiksliai?
Ilgus metus Biblijos tyrinėtojai ginčijosi, kur gi buvo toji Kana – buvo siūlomi įvairūs Galilėjos regiono kaimeliai, bet iki šiol taip nė vienas savo versijos siūlytojas ir nesugebėjo nieko įrodyti.
Populiariausia nuomonė buvo – ir tūkstančiai piligrimų tikėjo – kad labiausiai tikėtina vieta yra Kafr Kanos miestelis Izraelio šiaurėje (beje, dabar jame dominuoja arabai), tačiau archeologų grupė mano turinti įrodymų, kad vestuvės vyko dar kitur – kalvoje už 10 kilometrų dar labiau į Šiaurę nuo Kafr Kanos.
Ten jie aptiko Khirbet Kanos likučius – kaimelio, egzistavusio 323 pr.m.e. – 324 m.e. Čia, mokslininkų nuomone, ir slypi įrodymai apie tariamą Pirmąjį stebuklą.
Archeologiniai kasinėjimai šioje šioje vietoje pateikė įrodymus, kad čia kadaise egzistavo požeminių tunelių tinklas, kur savo apeigas vykdė krikščionys. Čia rasta kryžių, o tai pat graikiška frazė „Kyrie Iesou“, reiškianti „Viešpats Jėzus“.
Mokslininkai aptiko ir altorių, o taip pat lentyną su akmeninio info liekanomis ir šešis akmeninius ąsočius, panašius į tuos, kurie minimi bibliniame stebuklo aprašyme.
Kalbėdamas apie atradimą, archeologų vadovas dr. Tomas McColloughas sako, kad netoliese yra ir dar trys vietos, kurios visai tiktų būti stebuklo vieta, bet, pasak mokslininko, „nė viena iš jų neturi tiek įrodymų, kurie kurtų tokį įtikinamą vaizdą“.
Sutampa aprašymai
Mokslininkai pasakoja aptikę didelį olų kompleksą, kurioje krikščionių piligrimai atvykdavo pagarbinti vandens pavertimo vynu stebuklo. Čia piligrimai pradėjo lankytis V a. pabaigoje ar VI a. pradžioje, o apleido tik XII a., Kryžiaus karų laikais.
„Turimi šio laikotarpio aprašymai, ką piligrimai matė, atvykę į Galilėjos Kaną, labai sutampa su atrastąją garbinimo vieta“, – teigia dr. T.McColloughas.
Kaip įrodymą, jis pateikia ir I m.e. amžiaus žydų istoriko Flavijaus Juozapo darbus, kuriuose, archeologo teigimu, nuorodos į Kaną geografiškai sutampa su Khirbet Kana. „Nuorodos į Kaną Juozapo darbuose, Naujajame Testamente ir rabinų tekstuose sako, kad kaimelis buvo žydiškas, buvo netoli Galilėjos ežero ir būtent žemutinėje Galilėjos regione. Khirbet Kana atitinka visus šiuos kriterijus“, – aiškina mokslininkas.
Tuo tarpu kalbėdamas apie Kafr Kaną, dr. T.McColloughas laikosi skeptiškos nuomonės: „Ta vieta nebuvo piligrimų lankoma iki XVI a. Vėliau piligriminių kelionių organizavimą perėmė pranciškonai, ir jie maršrutus rinko ne pagal istorinį tikslumą, bet pagal patogumą.“.
Archeologas taip pat mano, kad jo ir komandos atradimas net ir sustiprina Evangelijos pagal Joną realumą pagrįstumą: „Mūsų kasinėjimai parodė, kad tai buvo klestintis žydų miestelis, o iš Evangelijos pagal Joną galima suprasti, kad ši vieta buvo tam tikra Jėzaus bazė – saugi vieta, į kurią jis ir jo mokiniai sugrįždavo, kai susidurdavo su pasipriešinimu Judėjoje.“
Parengta pagal „Daily Mail“.
