Tačiau archeologai pastato paskirties neišsiaiškino tol, kol neaptiko paslaptingų ertmių, kurių matmenys yra daugmaž 80x50 cm..
“Nišos sienoje buvo tarsi indauja dokumentų ritiniams, – leidiniui „The Guardian“ sakė Kelno Romėnų-germanų muziejaus archeologas Dirkas Schmitzas. – Tai gana įprastas dalykas bibliotekose, tokias pačias galima pamatyti ir Efese, Turkijoje“.
Ir jei kas paklaustų, kiek dokumentų buvo saugoma šioje bibliotekoje – būtų visai sąžininga sakyti, kad skaičius „buvo pakankamai didelis – galbūt 20 000”, sako D.Schmitzas. Tiesa, jis teigia, kad naujai rastoji biblioteka yra kiek mažesnė, nei Kelso biblioteka Efese, pastatyta 117-aisiais mūsų eros metais. Bet pasak mokslininko – vis tiek, šis atradimas „yra neįtikėtinas – įspūdingas radinys“.
„Mažų mažiausiai, čia yra seniausia biblioteka Vokietijoje – o galbūt ir visų ir šiaurės vakarų Romos provincijų teritorijose, – teigia mokslininkas. – Turbūt yra daug romėnų miestelių, turinčių bibliotekas, bet jie dar neatkasti. Ir jei būtume atkasę tik pamatus, nebūtume supratę, jog tai – biblioteka. Supratome todėl, kad buvo išlikusios turėjo sienas, o šiose – nišos“.
D.Schmitzas taip pat mano, kad senovės romėnai pastatui išrinko puikia vietą.
„Biblioteka yra Kelno centre, turgavietėje arba forume: viešoje erdvėje miesto centre, – sako archeologas. – Ji pastatyta iš labai atsparių medžiagų, ir tokie pastatai, kadangi buvo tokie dideli, buvo vieši.“
Geriausiais savo laikais biblioteka greičiausiai turėjo du aukštus, o plotas buvo 20x9 metrų. Kelno istorinės paveldosaugos darbuotojas Marcus Trieras pasakoja, kad vėliau atsirado ir priestatas. Pasak D.Schmitzo, tai greičiausiai tai buvo nedidelė koplyčia, kurioje stovėjo deivės Minervos – kuri romėnams atitiko graikų deivę Atėnę – skulptūra.
Senovinės bibliotekos liekanos bus integruotos į naujai statomą bažnytinės bendruomenės centrą, ir taip taps prieinamos tiek lankytojams, tiek ateities archeologams, rašo „Deutsche Welle“.
Parengta pagal „Live Science“.
