Daugelis dar vis prisilaiko nuo vertinimų, kiek saugios yra šios energetinės bangos, bet naujas tyrimas nerado jokių ryšių tarp smegenų vėžio ir buvimo EMS veikimo lauke.
Tyrimas, kurį atliko Barselonos Globalinės sveikatos institutas (angl. Barcelona Institute for Global Health (ISGlobal)) pateikia kol kas detaliausią ryšių tarp smegenų vėžio ir nejonizuotos spinduliuotės analizę.
EMS taip pat apima matomąją šviesą – nuo elektrinės lemputės iki Saulės šviesos. Mūsų akys dažniausiai mato 430 – 770 terahercų šviesos bangas.
Paaiškėjo, kad ultravioletinė šviesa, esanti šio spektro viršuje, pažeidžia mūsų DNR ir didina odos vėžio riziką. Dar energingesnės bangos – tokios, kaip Rentgeno ar gama spinduliai – sveikatai dar pavojingesni.
Bet pastaruoju metu pasaulyje nuolat kyla nuogąstavimai, ar gerokai švelnesnės bangos, siekiančios vos kelis kilohercus, gali prasiskverbti į mūsų kūnus ir sukelti sveikatos problemas – tokias, kaip agresyvų neurologinį vėžį glioblastomą.
Prieš septynerius metus Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) įvertino visus iki tol atliktus tyrimus, ir įvertino, kad klasifikuoti EMS kaip galimą kancerogeną nėra prasmės.
Bet turėdama omenyje platų ir vis didėjantį EMS paplitimą, PSO nusprendė būti atsargi.
Problema yra ta, kad smegenų augliai nėra patys dažniausia vėžio rūšis. O tikrai atidžiai sutikrinti žmogaus buvimo EMS aplinkoje istoriją šiandieninio pasaulio aplinkybėmis yra tikras košmaras. Tad atrasti ryšį tarp šių dviejų – tikrai ne pats lengviausias dalykas.
Šiame tyrime mokslininkai nėrė į iki šiol surinktus mokslinius duomenis ir išsiaiškino bei įvertino, kad tiriamieji namuose ir darbovietėse dažniausiai patirdavo tarpinę (nuo 3 kilohercų iki 10 megahercų) ir radijo bangų (nuo 10 megahercų iki 300 gigahercų) spinduliuotę.
Tada sulygino šiuos duomenis su „INTERPHONE“ tyrimo, tyrinėjusio pirminius navikus ir mobiliojo telefono naudojimą ir lyginusio apie 4000 gliomos ir meningiomos atvejus lyginant su 5000 asmenų kontroline grupe.
Tyrimą vykdė mokslininkai ir ekspertai iš septynių šalių, ir dirbantys įvairiausiose srityse – diagnostinėje medicinoje, telekomunikacijose ir radarų inžinerijoje. Be to, toks kontrolės lygis ir tyrimo aprėptis kol kas kas neturi precedentų EMS tyrimų istorijoje. „Tai yra didžiausias smegenų auglio ir aukštų dažnių EMS tyrimas istorijoje“, – teigia vyresnioji tyrimo autorė Elisabeth Cardis.
Ir apskaičiavus statistiką, neaptikta jokių ženklų, rodančių koreliaciją tarp buvimo dideliuose kiekiuose aukšto dažnio EMS ir pirminių navikų.
Bet nelaimei, dar negalima užversti šio puslapio, rašo „Science Alert“.
Nepaisant tyrimų apimties, tik 1 iš 10 tiriamųjų buvo sąlyginai didelės elektromagnetinės spinduliuotės aplinkoje radijo dažnių spektre, ir tik 1 iš 100 – didelėje tarpinių dažnių EMS spektre. Tai reiškia, kad skirtumai savo kiekybe dar yra per maži ir remiamasi apytikriais skaičiavimais, kas kelia riziką, kad šių tikslumas gali būti nepakankamas.
Be to, pastebėtas nedidelis nuokrypis tarp tų, kurie patyrė aukštų dažnių EMS paskutinį dešimtmetį.
„Tad nors neradome teigiamos sąsajos, faktas, kad stebėjome daugiausia tik patyrusius EMS paskutiniuoju metu, reikalauja tolesnio tyrimo“, – teigia pagrindinis tyrimo autorius Javieras Vila.
Tad apibendrinant viską – jaudintis kol kas nėra dėl ko, bet turime tokius tyrimus daryti – o taip pat ir tobulinti tyrimų techniką – ir ateityje, kad galėtume įvertinti bet kokią hipotetinę grėsmę. Taip pat verta patikrinti ir labiau specifines rizikas – pavyzdžiui, kaip EMS veikia įvairias chemines reakcijas.
Na, o mums – vartotojams – viskas gana paprasta – reikia dar daug ką ištirti, bet šiuo metu galime manyti, kad mūsų galvos, veikiamos nematomo spinduliavimo, kurio pilna mūsų technokratiniame pasaulyje, yra saugios.
Parengta pagal „Science Alert“, tyrimas skelbiamas „Environment International“.
