Kaip iš tiesų atrodė faraonas Tutanchamonas, Jėzus ir kiti?

Šis žmogus gyveno neolito laikotarpiu ir prieš daugmaž 5500 metų buvo palaidotas dabartinės Didžiosios Britanijos teritorijoje. Palyginimui – jis gimė prieš 500 metų dar iki tol, kai buvo pastatytas pirmasis Stounhendžo akmuo. Vyrui buvo 25-40 metų.

Ši moteris, archeologų pakrikštyta Ava, mirė prieš daugmaž 3700 metų. Jos palaikai buvo rasti Škotijoje, kape, iškaltame uoloje.

Moteris greičiausiai priklausė varpinių taurių kultūrai. Moters išvaizdą atkūrė škotų archeologė Maya Hoole ir teismo ekspertizės dailininkas Hewas Morrisonas.

Tutanchamonas buvo senovės Egipto faraonas, valdęs beveik pačiame šalies galybės apogėjuje 1332-1323 metais prieš mūsų erą. Berniukas faraonu tapo sulaukęs vos devynerių, o mirė nesulaikęs nė 20-ies. Bet 2005-aisiais kompiuteriniu tomografu kruopščiai ištyrus Tutanchamono mumiją, pasaulis gavo galimybę pamatyti, kaip iš tiesų atrodė Berniukas-Karalius. Kaip matyti, faraonas turėjo gana moteriškus bruožus ir nebuvo itin tobulo sudėjimo, rašo Brightside.me

Ši mergaitė Atėnuose gyveno apie 430 pr.m.e ir mirė sulaukusi 11 metų. Senovės Graikijos civilizacija tuo metu buvo pasiekusi savo gerovės viršūnę.

Nacionalinis Senienų muziejus Olandijoje sukūrė autentišką romėnų lyderio biustą – mokslininkai nuskenavo marmurinį biustą, saugomą muziejuje. Atrodo, politinis lyderis atrodė gerokai kitaip, nei mes esame linkę jį įsivaizduoti.

79 mūsų eros metų rugpjūčio 24 nutiko viena garsiausių gamtinių katastrofų žmonijose eroje – išsiveržęs Vezuvijaus ugnikalnis po pelenais ir lava palaidojo du senovės Romos miestus – Pompėją ir Herkulanumą. Remiantis įvairiais šaltiniais, žuvo nuo 16 iki 20 tūkstančių žmonių.

Remdamasis rentgenograma ir kaukole, britų medicinos ekspertas atkūrė vienos iš aukų veidą. Mokslininkai šį asmenį vadina „nežinomu žmogumi“ – nes nerado nieko, pagal ką būtų galima identifikuoti jo socialinį statusą ar bet kokias kitokias gyvenimo detales.

Ši moteris nuo įsisiautėjusio Vezuvijaus su dar dvidešimčia žmonių bandė pasislėpti valčių pašiūrėje. Tikėtina, kad ji buvo iš turtingos šeimos.

Šis jaunuolis gyveno viduramžių Škotijoje. Tikslus jo amžius nėra žinomas, bet spėjama kad jam buvo tarp 13 ir 17 metų. Manoma, kad jis buvo gydomas ligoninėje, kurioje ir mirė. Mokslininkai, pasinaudoję teisminės ekspertizės metodika ir programine įranga, atkūrė jo veidą ir bruožus.

Paskutinysis Plantagenetų dinastijos atstovas gyveno antroje XV a. pusėje. Šekspyro pjesėje jis vaizduojamas kaip žiaurus ir suktas žmogus, tačiau mokslininkai ginčijasi dėl tikros jo asmenybės.

Karaliaus palaikai buvo aptikti prieš kelerius metus, statant naują automobilių stovėjimo aikštelę. Remdamiesi kaukole, mokslininkai sukūrė plastikinį modelį.

Hugenotų karalius gyveno apie 1553-1610 m. ir tapo karališkosios Burbonų dinastijos pradininku. Panašu, kad valdovas rūpinosi savo šalimi, nes amžininkų buvo vadinamas „geruoju karaliumi Henriu“. 57-aisiais jo gyvenimo metais valdovą nužudė fanatikas. Remiantis jo skeletu, mokslininkai sukūrė gana tikslią kompiuterinę karaliaus kopiją.

Garsusis kompozitorius gyveno XVII ir XVIII amžiuose ir po savęs paliko apie 1000 muzikos kūrinių – praktiškai visuose tuometiniuose muzikos žanruose, išskyrus operą. Mokslininkai iš jo kaukolės atkūrė vaizdą, kaip jis turėjo atrodyti realiame gyvenime.

Maksimilijanas Robespjeras buvo tas Prancūzijos revoliucijos vaikas, kurį ji prarijo pati. Jis buvo vienas iš pagrindinių revoliucijos vadų, ir mokslininkai pagal pomirtinę jo veido kaukę atkūrė vaizdą, kaip jis turėjo atrodyti būdamas gyvas.

Vieną garsiausių religinių figūrų esame įpratę matyti ir įsivaizduoti kaip švelnių bruožų europietį ilgais šviesiais plaukais – bet kažkodėl dauguma pamiršta, kad jei tokia reali asmenybė ir egzistavo, ji turėjo gyventi Artimųjų rytų regione ir atrodyti kaip ir kiti tų šalių žmonės.

Tad remdamiesi antropologiniais duomenimis, kaip prieš du tūkstančius metų atrodė Artimųjų Rytų gyventojai, mokslininkai sukūrė modelį, kaip iš tiesų turėjo atrodytų Jošua iš Nazareto.