Remiantis tokiais faktais, labai lengva pamanyti, kad I.Newtonas buvo labai racionalus ir jo nedomino fantastinė gyvenimo pusė - bet tai yra netiesa. Tiek I.Newtono, tiek kitų mokslininkų santykis su okultizmu buvo daug artimesnis, nei galite pamanyti.
Tikriausiai visi žinote populiariausią istoriją apie I.Newtoną: sėdint po obelimi jam ant galvos nukrito obuolys ir tai jį įkvėpė pradėti tyrinėti vieną iš keturių fundamentaliųjų sąveikų – gravitaciją. Tačiau vien tai, kad I.Newtonas buvo mokslo žmogus, nepadarė jo netikinčiu.
„Šiandien mes bandome nubrėžti liniją tarp tikėjimo ir mokslo, tačiau I.Newtonui abu šie dalykai buvo vienas pasaulis. Jis tikėjo, kad šventų raštų tyrinėjimas yra mokslo dalis, taip pat jis tikėjo, kad teisingai analizuojant šiuos raštus galima sužinoti kas nutiks ateityje“, – 2012 m. teigė akademikė iš Jeruzalės hebrajų universiteto.
I.Newtonas buvo krikščionis, tačiau jį labai domino Kabala – mistinė judaizmo Biblijos interpretacija. Taip pat vienas iš jo pagrindinių studijų objektų buvo Danieliaus knyga, kurioje buvo apokaliptinių naikinimo pavyzdžių – tuo tarpu pats Niutonas tikėjo, kad pasaulio pabaiga nutiks 2060 m.
Mokslininkas taip pat atidžiai tyrinėjo raštus, kuriuose yra aprašyta Saliamono šventykla. Įsigilinęs į detales ir geometriją, jis sugebėjo rasti būdą kaip šventyklą atstatyti.
Be mokslo, jis buvo susidomėjęs alchemija arba medžiagų keitimo menu. Šis senovinis mokslas privedė prie dabartinės chemijos, kuri tais laikais dar tik buvo pradėjusi formuotis. Dar prieš Hariui Poteriui sužinant apie filosofinį akmenį, I.Niutonas jau bandė jį paversti realybe. Beje, šis mistinis daiktas nepriminė akmens – tai buvo milteliai, kurie turėjo paversti paprastus metalus į auksą.
2016 m. „National Geographic“ straipsnyje buvo apibūdintas I.Newtono rankraštis, kuriame – „Sophick“ gyvsidabrio receptas. Šis elementas, sudėtas su kitais ingredientais, turėjo sudaryti filosofinį akmenį.
„Per visą savo gyvenimą I.Newtonas parašė daugiau nei milijoną žodžių apie alchemiją. Jis tikėjosi, kad senovės išmintis jam leis paaiškinti dabartį ir ateitį. Akademikai apie šį mokslą jau senai pamiršo, nes alchemija yra laikoma mistine veikla“, – rašoma „National Geographic“ straipsnyje.
I.Newtono gerbėjai, sužinoję apie kitokią mokslininko veiklą, buvo labai nustebę. Tai rodo, kad Švietimo amžiuje vis dar buvo mistinės praktikos, tačiau istorikai ilgainiui ėmė vertinti alchemikų darbą ir kruopštumą. Nors dabar šis mokslas yra pamirštas, galbūt kada nors žmonės pažvelgs į praeitį ir stebėsis kaip tokios primityvios sąvokos galėjo būti vertinamos rimtai.
Parengta pagal thevintagenews.com
