Pirmieji atradimai padaryti kosminiais detektoriais, bet prieš maždaug penkerius metus atmosferiniai gama žybsniai aptikti ir antžeminio detektoriaus, esančio Jutos valstijoje, duomenyse. Dabar pristatyti nauji dešimties tokių žybsnių duomenys, surinkti tuo pačiu detektoriumi – tai yra didesnis žybsnių skaičius, nei per tą patį laikotarpį aptikta likusioje Žemės dalyje.
Šie duomenys padeda žymiai geriau suprasti, kaip susidaro gama spinduliuotė. Nustatyta, kad gama spinduliai atsklinda iš 3-5 km aukščio ir susidaro ten per pirmas 1-2 milisekundes po žaibo pirmtako (siauro jonizuotos medžiagos srauto, judančio iš debesies žemės link) atsiradimo. Kiekvienas žybsnis susideda iš keleto labai trumpų, iki 10 mikrosekundžių, blyksnių, kurie visi pasiekia detektorių per mažiau nei milisekundę.
Be to, gana aišku, kad gana spinduliai daugiausiai nukreipti būtent žemyn; tą patvirtina ir skaitmeniniai modeliai, rodantys, kad jie turėtų plisti 16 laipsnių kūgyje.
Šie atradimai neleidžia vienareikšmiškai atsakyti, kaip žaibo išlydis suformuoja gama spindulius, ir ypač kodėl ne visi išlydžiai sukuria žybsnius; visgi tai yra reikšmingas indėlis į bendrą supratimą apie šį reiškinį.
