Dauguma žmonių žino magnetinį Žemės lauką, kurį kuria išsilydęs žemės branduolys – bet magnetinis laukas, kuriamas srovių daugeliui bus naujiena. Ir tam, kad apie pastarąjį sužinotų daugiau, Europos kosmoso agentūra (ESA) 2013 m. paleido “Spiečių“ (angl. Swarm) – tris identiškus kosminius aparatus, kurių tikslas buvo kuo tiksliau užfiksuoti kaip šis apsauginis magnetinis Žemės kokonas atsiranda, kaip elgiasi ir kaip su laiku keičiasi.
Bendras magnetinis laukas, kurį kuria ir vandenynai, ir Žemės branduolys, ir uolienos Žemės plutoje bei viršutinėje mantijoje, saugo planetą nuo vadinamojo Saulės vėjo – kas yra iš saulės sklindančios įelektrintos dalelės. Jei šios dalelės prasiskverbtų pro magnetinį lauką, sugadintų dirbtinių Žemės palydovų navigaciją, lėktuvų skrydžius ir net elektros tinklus – jau nekalbant apie radiacijos įtaką žmogaus sveikatai.
Mokslininkai pasirinko tyrinėti vandenynų magnetinius laukus todėl, kad jie daro nors ir mažą, bet svarbią įtaką bendram magnetiniam laukui. Druska vandenynų vandenyje gali kurti elektrą. O vandenynai nestovi vietoje – jie cikliškai juda aukštyn ir žemyn, ir taip su potvyniais trūkteli ir visą magnetinį lauką.
Vandenynų generuojamas magnetinsi laukas yra gana silpnas – dirbtinių Žemės palydovų aukštyje jis siekia vos 2-2,5 nanoteslų, kas yra apie 200 000 kartų silpniau už bendrą Žemės magnetinį lauką.
Naujai išanalizuoti duomenys mokslininkams duos tikslesnį vaizdą ir apie tai, kaip kaip vandenynus įtakoja klimato kaita. „Kadangi vandenynai iš oro absorbuoja karštį, stebėjimai, kaip šis karštis yra išsklaidomas ir kur jis pasilieka, yra svarbus elementas bandymuose suprasti, kaip keičiasi mūsų klimatas“, – teigia vienas iš tyrėjų, Danijos Technikos universiteto profesorius Nilsas Olsenas.
Pernai mokslininkai pranešė, kad „Spiečius“ padėjo sužymėti ir magnetinius signalus, kuriuos skleidžia Žemės litosfera.
Parengta pagal „Live Science“.
