Jau kurį laiką lingvistai, archeologai, filologai ir kiti mokslininkai buvo susidomėję vienuolyne saugomais lobiais. Šv. Kotrynos vienuolynas yra vienas iš paskutiniųjų Krikščioniškų vietų, likusių tose apylinkėse: per Kryžiaus žygius buvo sugriauta dauguma ant Sinajaus kalno stovėjusių krikščioniškų pastatų.
Žurnalas „The Atlantic“ rašo, kad būtent neramūs istoriniai įvykiai privertė vienuolyną izoliuotis, ir nors tai paveikė tuometinius jo gyventojus, tačiau padėjo išsaugoti neįkainojamus dokumentus iki šių dienų. Sausas Egipto klimatas taip pat prisidėjo prie rankraščių išlikimo.
Izoliacija privertė ten gyvenusius mokslininkus ir vienuolius iš naujo naudoti rankraščius – nes popieriaus atsargos ėmė mažėti. Pasakojama, kad vienuoliai, naudodami citrinų sultis, kruopščiai nuplaudavo nebereikalingus užrašus ir ant popieriaus rašydavo ką nors naujo – dėl to šie rankraščiai galėjo būti perrašyti šimtus kartų.
Taigi, Šv. Kotrynos vienuolyno saugomos paslaptys gali pakeisti mūsų suvokimą apie ankstyvąją krikščionybę ir laikus prieš tai – tačiau ko tiksliai ieško mokslininkai?
Kaip teigia interneto laikraštis „Independent“, paskutiniu metu mokslininkai daugiausia bando atkurti senus tekstus, kurie buvo nuplauti ir perrašyti. Tokie rankraščiai yra vadinami palimpsestais ir atradimai juos iššifravus jau sujudino mokslininkų bendruomenes.
Naudojasi šiuolaikinėmis technologijomis
Tam, kad sėkmingai ir teisingai iššifruoti palimpsestus, mokslininkai naudoja skirtingų apšvietimų kombinacijas: ultravioletines ir infraraudonąsias šviesas, taip pat didelio jautrumo kameras, kurios gali užfiksuoti buvusių raštų liekanas ant šių tūkstančio metų senumo rankraščių.
„Mokslininkai fotografavo palimpsestus iš visų pusių, kartais naudodami ir neįprastus kampus – tam, kad išryškintų nedidelius iškilimus ir įdubimus popieriuje“, – teigia Richardas Grey.
Pasitelkus kompiuterinius algoritmus, mokslininkams pavyksta atskirti senesnius raštus, o rezultatai – pribloškiantys. „Ankstyvųjų rankraščių elektroninė biblioteka“ – organizacija, kuri tyrinėja senovinius rankraščius – pranešė, kad tarp 68 000 rankraščių puslapių yra bent 130 palimpsestų, saugomų tarp storų vienuolyno sienų. Rankraščių dokumentacija ir analizė prasidėjo 2011 metais ir tęsiasi iki dabar.
Kas tikrai paverčia šiuos atradimus svarbiais – tai nežinomų ir išnykusių kalbų raštai. Be gerai išanalizuotų kalbų – tokių kaip senovės graikų, lotynų ir arabų – tarp rašto sluoksnių buvo rastas keistas krikščionių-palestiniečių-aramėjų kalbos dialektas. Šis atradimas gali padėti rekonstruoti seniai išnykusią kalbą.
Krikščionių-palestiniečių-aramėjų dialektas yra senesnis nei hebrajų įtakota hebrajų-palestiniečių-aramėjų ir samariečių-aramėjų kalba. Kalbos parodo kultūras, mažai žinomas istorikams – o tai yra didelis laimėjimas.
„Tai buvo visuomenės, kurios turėjo savo literatūrą, meną ir dvasinį gyvenimą. Beveik visa tai buvo prarasta, tačiau jų DNR vis dar egzistuoja mūsų šiandieninėje kultūroje. Rasti palimpsestai tarsi suteikia balsą ir leidžia mums sužinoti, kaip tapome tuo, kuo esame šiandien“, – sako ankstyvųjų rankraščių elektroninės bibliotekos direktorius Michaelas Phelphsas.
Dar vienas didelis laimėjimas mokslininkams yra metraščiai, parašyti Kaukazo albanų kalba. Šia kalba, kaip žinoma, kalbėjo dabartinis Azerbaidžanas. Šios kalbos pėdsakai buvo rasti tik keli: užrašai akmenyse, kurie stebuklingai išliko iki šių dienų.
Pasitelkus palimpsestus, mokslininkams pavyko išversti žodžius kaip „žuvis“ ir „tinklas“ dabar rekonstruojamose kalbose. Be to, mokslininkams pavyko iššifruoti maždaug 108 senovės graikų kalba parašytas, dar niekam negirdėtų rašytojų poemas. Taip pat buvo atrastas medicinos raštas, kurio autorius yra senovės medicinos tėvas Hipokratas – ir tai gali būti seniausias jo tekstas.
Atrastų tekstų analizė dar bus pilnai atlikta – ir tada pamatysime, kokių dar atradimų pavyks padaryti.
