„Xprize“ fondas siūlo iki 10 milijonų dolerių tiems, kas gali sukurti pirmąjį „realaus pasaulio avatarą“ – humanoidinį robotą, kuris nuotoliniu būdu galėtų pakeisti žmogų Naudojant tinkamą technologiją, kuri avatarą jungtų su tikru žmogumi, šie robotai galėtų ne tik patekti į degančius pastatus ir išgelbėti žmonių gyvybes, bet ir atlikti žymiai daugiau darbų. Galimybės būtų praktiškai neribotos.
„Tai ateities vizija, kurioje jums fiziškai nebereikėtų patekti į lėktuvą, kad kažkur nukeliautumėte“, – sakė „Xprize“ įkūrėjas Peteris Diamandisas. – „Aš ruošiuosi valdyti robotus per savo pojūčius, todėl mes beveik akimirksniu galėsime dalytis patirtimi ir gebėjimais ten kur labiausiai reikia.“
Komandos, norinčios dalyvauti šiame konkurse ir kurti pirmąjį pasaulyje veikiantį avatarą, turi pademonstruoti ir įrodyti, kad jų robotas gali veikti realiomis sąlygomis ir įvairiose situacijose. Norėdami atitikti konkurso sąlygas, robotai turės būti kontroliuojami mažiausiai 60 mylių (96,5 km) atstumu.
„Haptic“ kostiumai, kurie leidžia nuotoliniu būdu kontroliuoti robotus, jau egzistuoja. Tačiau didžiausias iššūkis yra priversti juos veikti realiu laiku. Tai leistų roboto naudotojui pajusti tai, ką robotas jaučia – ir greitai reaguoti į bet kokią netikėtą situaciją. Tokio greito ryšio tarp roboto ir žmogaus kol kas dar nėra – tačiau „Xprize“ tikisi tai pakeisti.
Tokia perspektyva yra itin įdomi, tačiau reikia suprasti – vien dėl to, kad yra skirti pinigai šios technologijos vystymo skatinimui, dar automatiškai nereiškia, kad tokia technologija ir bus sukurta. Deja, bet „Xprize“ fondas ir ankščiau turėjo nutraukti savo paskelbtus konkursus.
2007 metais pasidėjęs „Google Lunar Xprize“ konkursas buvo nutrauktas sausio mėnesį, kai paaiškėjo, kad nė viena konkurse dalyvaujanti komanda nespės atlikti bandymo iki 2018 metų kovo.
Dar vienas pavyzdys – „Archon Genomics Xprize“ konkursas, kurio tikslas buvo sumažinti žmogaus genomo sekos nustatymo kaštus ir padidinti pačio proceso greitį. 2013 metais konkursas buvo nutrauktas, nes bendrai pasaulyje ši technologija buvo labai greitai vystoma – tad atskiras konkursas nebeteko prasmės.
Vis dėlto, P.Diamadisas įsitikinęs, kad šis avataro konkursas ne tik duos įdomių rezultatų, bet tuo pačiu ir bus įdomu stebėti visuomenės reakciją į tokios technologijos kūrimą. Jis tikisi, kad avatariniai robotai taps realybe ir bus masiškai naudojami jau 2032 metais – ir jau tada mes galėsime perkelti į juos savo sąmonę. Kol kas gal ir nėra tiek svarbu, ar paskutinysis spėjimas išsipildys, bet akivaizdu, kad robotai-avatarai būtų labai naudingi.
Be gebėjimų laisvai ir saugiai judėti po degančius pastatus ir gelbėti žmones, avatarai galėtų padėti ir tokiose srityse kaip socialinė globa – per atstumą padėti rūpintis toli gyvenančiais senyvo amžiaus artimaisiais. Žinoma, iš pradžių tokie robotai-avatarai atliktų ganėtinai paprastas užduotis – pavyzdžiui, nupraustų ir patikrintų kaip laikosi pacientas – bet vieną dieną tokie kūriniai galėtų suteikti pilną medicininę priežiūrą ir net dar daugiau.
