Į Vilnių sugrįžta mokslo konferencija „Open Readings“

Garsiausias pasaulio astrobiologas – prof. Ričardas Brice Hooveris. NASA Maršalo kosminių skrydžių centro mokslininkas, 350 straipsnių ir 50 mokslinių knygų autorius. R.B.Hooveris išleido 11 patentų, todėl NASA jį paskelbė metų išradėju. Jo patobulintas rentgeno spindulių teleskopas buvo iškeltas į SKYLAB kosminę stotį, Hooveris domisi ne tik astrofizika, bet ir astrobiologija. Tam, kad suprastų, kaip bakterijoms pavyksta išgyventi kosmose, jo mokslinės grupės tyrė bakterijas Žemėje – Antarktidoje, Sibiro ledynuose, Islandijoje ir kitose daugiamečio įšalo zonose. Jo grupės stebėjo klestinčias bakterijų bendruomenes – ekstremofilus. Toks mikrobų klestėjimas gebėjimai įtikino mokslininkus, kad gyvybė sugebėtų išgyventi ir kitose planetose. Astrobiologai daug dėmesio skiria ekstremofilams, nes tokio tipo organizmai gali išgyventi sąlygomis, kokios būdingos kitoms planetoms pvz.: Marse giliai požemyje, Jupiterio palydovo Europos požeminiuose vandenyse, ir t.t. Hooverio organizuotų mokslinių ekspedicijų metu buvo atrasta daugiau nei 15 naujų archėjų ir bakterijų rūšių o padaryti atradimai stipriai prisidėjo prie panspermijos teorijos vystymo, kuri sako, kad gyvybė egzistuoja visoje Visatoje, o ją išnešioja meteoritai ir asteroidai. Tam tikros gyvybės formos, įsikūrusios planetų nuolaužose, sugebėtų ištverti ilgas kosmines keliones.

Fizikas teoretikas prof. Audrius Alkauskas – Fizinių ir Technologijos Mokslų Centro vyriausiasis mokslo darbuotojas ir Kauno Technologijos Universiteto Fizikos katedros profesorius. 2015 m. Alkauskas laimėjo prestižinę Marie Skłodowskos-Curie stipendiją, o 2017 m. Amerikos fizikų draugija skyrė jam Marshak prizą. A. Alkauskas žinomas pasaulyje dėl ab-initio teorijos taikymo spinduliniams ir nespinduliniams procesams kietuosiuose kūnuose paaiškinti. A. Alkauskas tiria medžiagose esančius defektus ir jų pritaikymus ateities prietaisams kurti. Vienas iš jo tyrimo objektų yra deimante esantis defektas, vadinamas NV centru. Šio defekto kvantinės savybes galima panaudoti labai jautriems matavimo prietaisams, ypatingai mažose nanoskalėse matuojančius elektrinius ir magnetinius laukus, temperatūrą ir slėgį. Taip pat A. Alkauskas dirba ties nauja, tačiau sparčiai populiarėjančia sritimi – kvantine kompiuterija. Kvantiniai kompiuteriai leis akimirksniu apdoroti milžiniškus informacijos kiekius ir išspręsti kai kurias dabartiniams kompiuteriams neįveikiamas problemas.

Vieno talentingiausių kylančių mokslo žvaigždžių – prof. Andrea Alu iš Teksaso universiteto Ostine (JAV) tyrimų sritys apima plazmoniką, nanoantenų gamybą plazmoniniams jutikliams, metapaviršių ir metamedžiagų tyrimus, tarp kurių yra ir paslaptingos nematomumo technologijos kūrimas. Jo 400 straipsnių pacituoti virš 20 tūkstančių kartų, o už savo mokslinius nuopelnus Alu yra gavęs daugybę apdovanojimų, tarp kurių yra ir aukščiausias jaunųjų mokslininkų apdovanojimas JAV. Kodėl atsirado toks didelis susidomėjimas metamedžiagomis? Metamedžiagos – žmogaus sukurtos medžiagos, kurių savybės nėra aptinkamos natūraliai gamtoje. Dalis mokslininkų siekia sukurti metamedžiagas, kurios galėtų nukreipti šviesą aplink objektą, kad šis taptų nematomas. Tokių medžiagų pagalba galima formuoti įvairias optines iliuzijas: padidinti ar sumažinti objekto atspindį, priversti šviesos spindulius apgaubti objektą ir paslėpti, tokiu būdu jį paverčiant nematomu. Jo grupė pasiūlė du būdus nematomumo technologijoms kurti: elektromagnetiniai plazmoniniai apsiaustai ir metapaviršiniai apsiaustai. Alu grupė suprojektavo apsiaustus, kurie paverčia 3D objektus nematomus mikrobangų detektoriams. Pasiūlytas būdas leistų paslėpti daiktus ir regimojoje spektro srityje, bet šiuo metu pavyksta tą padaryti tik labai mažiems objektams. Taigi, ar Hario Poterio apsiaustai bus sukurti netolimoje ateityje? – per paskaitą mums atsakys į tai prof. Alu.

Fizikė ir neurobiologė – dr. Julija Krupič, keletą metų Krupič dirbo kartu su prof. J. O’Keefe, kuriam 2014 m. buvo skirta Nobelio premija fiziologijos ir medicinos srityje už atrastą įgimtą žmogaus GPS sistemą, nuo 2017 m. vadovauja savo laboratorijai “Krupic Lab” Kembridžo universitete (Didžioji Britanija). Jos vystomi tyrimai padeda suprasti, kaip veikia žmogaus smegenys ir atmintis, o vienas pagrindinių tikslų – išsiaiškinti, kaip kovoti su Alzheimerio liga. Už atliktus tyrimus neurobiologijos srityje Krupič buvo apdovanota „Eppendorf&Science” premija ir Sir Henry Dale stipendija. Krupič tiria, kokios struktūros būna smegenų kristalai ir kas daro įtaką jų simetrijai. Savo eksperimentuose Krupič pasitelkia funkcinę mikroskopiją, su kurios pagalba gali stebėti šių neuronų ląsteles, kai gyvūnas juda. Tokie tyrimai leidžia suprasti, kaip žmogui būnant skirtingose vietose aktyvuojasi skirtingi neuronai. Vietos neuronai itin svarbūs formuojant smegenų žemėlapius. Krupič tiria, kaip vietos neuronai leidžia spręsti organizmui, kur jis yra.

Vienas iš kviestinių lektorių prof. Roel Baets – Ghent universiteto profesorius, Nanofotonikos ir Biofotonikos Centro direktorius (NB Photonics, Belgija). Didžiausių silicio fotonikos projektų, vykdomų Europoje, vedantysis mokslininkas. Jo vadovaujama 90 mokslininkų grupė jau įkūrė kelioliką startuolių ir sudarė pirmąjį Silicio Fotonikos Aljansą Europoje. Parašęs virš 600 straipsnių, Baets savo darbais gilinasi į pažangiąsias nanotechnologijas. Fotoninių integrinių grandynų gamybos technologijose profesorius taiko pagrindinę elektronikoje naudojamą medžiagą – silicį, todėl jos vadinamos „silicio fotonikos technologijomis“. Tai labai nauja ir be galo perspektyvi sritis, kurią sujungus su jau turima unikalia šviesos šaltinių technologija galima realizuoti sudėtingas optines sistemas viename mažyčiame puslaidininkiniame luste. Taigi, Baets viename luste sutelkia silicio mikroelektronikos ir optoelektronikos prietaisus. Šio mokslininko atliekami tyrimai gali būti pradžia naujos rūšies greitesnių ir efektyvesnių mikroprocesorių bei galingesnių biocheminių jutiklių kūrimui. Taip pat šie rezultatai svarbūs tranzistorių technologijoms, medicinos įrenginiams, lazerių mokslui bei optoelektronikai.

Konferencijoje dalyvaus ne tik paminėti, bet ir kiti gerai mokslo pasaulyje žinomi asmenys: Danijos technikos universiteto (DTU) profesorius, terahercinių (THz) technologijų ir biofotonikos vystytojas – Prof. Peter Uhd Jepsen. viena perspektyviausių chemikių Europoje, dirbanti su grafenu ir manganitais, prestižinės Marie Skłodowskos-Curie stipendijos laimėtoja, Fizinių ir Technologijos Mokslų Centro mokslininkė – dr. Rasuolė Lukošė. Taip pat atvyks įvertintas Europos jaunojo išradėjo premija „EURYI” ir Austrijos mokslų akademijos Ignazo Liebeno premija, Vienos Technologijos universiteto profesorius ir Ultrasparčiųjų lazerių laboratorijos vadovas – prof. Andrius Baltuška.

„Open Readings 2018” konferencija vyks šio mėnesio kovo 20-23 dienomis Nacionaliniame Fizinių ir Technologijos Mokslų Centre (Saulėtekio al. 3, Vilnius). Konferencija yra atvira visiems mokslo entuziastams. Negalintys atvykti kviečiami stebėti kviestinių pranešėjų paskaitas tiesiogiai internetu.

„Mūsų konferencija atvira visiems mokslo entuziastams iš viso pasaulio. Šiemet tikimės daugiau nei 300 savo darbus pristatančių jaunųjų mokslininkų. Esame įsitikinę, kad ši konferencija yra unikali platforma norintiems siekti mokslinio kelio. Visų pakopų fizikos, chemijos, biologijos ir kitų sričių studentai pristatys savo mokslinius pasiekimus žodinėse ir stendinėse sesijose. Aukščiausio lygio kviestiniai pranešėjai motyvuos jaunus mokslininkus kurti, dalindamiesi savo patirtimi. “ – konferencijos organizatoriai.

Tarptautinę fizikos ir gamtos mokslų studentų konferenciją „Open Readings 2018“ organizuoja VU OSA bei SPIE studentų skyriai, “EPS Young Minds Vilnius”, Fizinių ir technologijos mokslų centras bei VU Fizikos fakulteto Studentų mokslinė draugija.