Kaip ir kiekvienais metais, uoliai spėliojama, kam atiteks šie garbingi apdovanojimai medicinos, fizikos, chemijos, literatūros, taikos stiprinimo ir ekonomikos srityse, nes pretendentų ratas kaip visada yra labai platus.
Nobelio komitetas Stokholme veikiančiame Karolio institute pirmasis paskelbs savo pasirinktą medicinos premijos laureatą arba laureatus. Ši žinia bus paskelbta pirmadienį, ne anksčiau kaip 12 val. 30 min. Lietuvos laiku.
Švedijos dienraštis „Dagens Nyheter“ (DN), laikomas autoritetingu šaltiniu šioje srityje, prognozavo, kad gali būti pagerbtas amerikietis onkologas Dennisas Slamonas – už savo atliktus krūties vėžio tyrimus ir išplėtotą terapijos metodą, naudojant preparatą „Herceptin“.
Kitas tikėtinas pretendentas – amerikietis Jamesas Allisonas, vienas iš vėžio imunoterapijos pradininkų, 2015 metais pelnęs Alberto Laskerio premiją už fundamentaliuosius medicinos tyrimus, dažnai vadinamą Nobelio premijos atitikmeniu Jungtinėse Valstijose. Jeigu būta nuspręsti premiją skirti J.Allisonui, jis tikriausiai apdovanojimą pasidalytų su Arlene Sharpe ir Gordonu Freemanu.
Kita vertus, Švedijos visuomeninis radijas SR prognozuoja, kad šių metų premija gali atitekti tyrėjams, kūrusiems vaistus nuo hepatito C – vokiečiui Ralfui Bartenschlageriuiir amerikiečiams Charlesui Rice'ui bei Michaelui Sofiai. Ši trijulė pernai irgi pelnė A.Laskerio premiją.
Bangos, žirklės, baterijos?
Antradienį bus paskelbta, kam atiteks Nobelio premija fizikos srityje. Daugelio nuomone, šis apdovanojimas gali būti paskirtas už gravitacinių bangų atradimą.
Erdvėlaikiu sklindantys gravitacijos raibuliai pirmąkart buvo išpranašauti Alberto Einsteino, prieš šimtmetį paskelbusio bendrąją reliatyvumo teoriją. Tačiau pirmųjų konkrečių įrodymų apie jų egzistavimą buvo gauta tik 2015 metais, kai du detektoriai Jungtinėse Valstijose užfiksavo pirmąjį tokį signalą.
Vis dėlto Nobelio komitetas gali nuspręsti, kad šis atradimas dar pernelyg naujas.
Pasak „Dagens Nyheter“, žiuri gali nuspręsti pagerbti egzoplanetų atradėjus – šveicarų astrofizikus Michelį Mayorą ir Didier Queloz.
Trečiadienį premiją už nuopelnus chemijos srityje teikiantis komitetas gali pademonstruoti pripažinimą už sukurtą genų redagavimo metodą naudojant DNR karpymo priemonę CRISPR-Cas9. Šios savotiškos genų „žirklės“ leidžia pašalinti iš žmogaus embriono mutavusį geną ir pakeisti jį teisinga versija.
Vis dėlto šis atradimas taip pat gali būti per ankstyvas, kad būtų pagerbtas Nobelio premija, nes tęsiasi teisinis ginčas dėl jo autorystės ir patentų, į kuriuos, beje, yra įsitraukęs Vilniaus universitetas.
Teises į šį atradimą reiškia prancūzė Emmanuelle Charpentier ir amerikietė Jennifer Doudna, taip pat Kinijoje gimęs amerikietis Feng Zhangas.
Taip pat jau ne kartą spėliota, kad chemijos premija gali atitekti 95 metų elektrochemikui Johnui Goodenoughui – jo novatoriški darbai padėjo išrasti įkraunamus ličio jonų akumuliatorius, dabar naudojamus įvairiausiuose prietaisuose, tokiuose kaip mobilieji telefonai, kompiuteriai ir elektromobiliai.
9 milionai kronų
Tradiciškai Nobelio premijos bus oficialiai įteiktos per Stokholme įvyksiančią iškilmingą ceremoniją gruodžio 10 dieną, minint jos steigėjo A.Nobelio mirties 1896 metais metines.
Šiemet kiekvienos Nobelio laimėtojui arba laimėtojams, be diplomų ir auksinių medalių, atiteks 9 mln. Švedijos kronų (940 500 eurų) piniginiai prizai – milijonų kronų (12,5%) didesni negu pernai. Jeigu kurios nors srities premija skiriama ne vienam asmeniui arba organizacijai, piniginis prizas padalijamas pagal žiuri nustatytą tvarką.
