Manoma, kad suaugusiems žmonėms, turintiems sveiką imuninę sistemą, toksoplazmozė nepavojinga. Antra vertus, yra duomenų apie jos ryšį su kai kuriais neurologiniais sutrikimais, tarp kurių yra epilepsija, Alzheimerio liga, Parkinsono liga ir kt. - tačiau jie nėra pakankamai patikimi.
Yra duomenų ir apie ligos sukeliamus elgesio pokyčius, nors ir jie daugiausiai gauti iš eksperimentų su gyvūnais. Galutinai šį klausimą išspręsti pabandė didelė tarptautinė mokslininkų grupė, kurios straipsnį publikavo „Scientific Reports“.
16-os JAV, Australijos, Kanados ir Didžiosios Britanijos aukštųjų mokyklų tyrėjai surinko detalius, 246 užsikrėtusiųjų toksoplazmoze ligonių ir jų artimųjų medicininius duomenis. Paskui jie pabandė įvertinti galimą ryšį tarp parazito išskiriamų baltymų ir užkrėstų ląstelių elgesio – microRNR ir kitų signalinių molekulių, kurias išskiria ląstelės.
Ir iš tiesų - straipsnyje pažymima, kad užkrėstų ląstelių biocheminis „profilis“ tampa panašus į tą, koks fiksuojamas, sergant neurodegeneratyvnėmis smegenų ligomis - ir netgi kai kuriomis vėžio rūšimis. O būtent, sergančių toksoplazmoze vaikų microRNR profilis priminė sergančiųjų Alzheimerio liga. Taip pat pastebėti uoslės receptorių ir GABA signalinių kelių pažeidimai – pastarasis faktorius gali sukelti epilepsijos išsivystymą.
„Įtariame, kad šiame procese dalyvauja daugybė faktorių, – sako viena iš darbo autorių Rima McLeod. – Tai ir paties parazito savybės, jo užkrėstose smegenų ląstelėse ekspresuojami genai, o taip pat paties šeimininko genai, lemiantys jo gebėjimą priešintis infekcijai. Kiti faktoriai – nėštumas, stresas, kitos infekcijos, natūralios žarnyno mikrofloros sutrikimai. Manome, sutapus pakankamai daug tokių faktorių, gali išsivystyti liga“.
