Jie vadina tai lazerio srovėmis. Ne, tai ne nauja sporto šaka, ar laisvalaikio užsiėmimas. Tai naujas fenomenas, susijęs su skysčiais ir lazeriais.
„Lazerio spindulio transformavimas į masės tėkmę buvo tiek mokslinis, tiek ir technologinis iššūkis“, — internete paskelbtame tyrime pažymi tyrėjai, vadovaujami Hiustono universiteto inžinieriaus Jimingo Bao. Įprastai šviesa paprasčiausiai sklinda per vandenį, nebent priverčiama sąveikauti su kita terpe, kurią ji gali „stumti“ — tarkime, oru.
„Pranešame apie naujo optofluidinio principo atradimą ir parodome stacionarinės vandens tėkmės sukūrimą pulsiniu lazerio spinduliu per stiklo langą“ - rašoma pranešime. Trumpai tariant, jiems pavyko lazerio spinduliu skystyje sukurti sraujymę.
Potencialus panaudojimas
J.Bao su kolegomis išsiaiškino, kad įmanoma lazeriu stumti vandenį tada, jeigu jame yra aukso nanodalelių. Šį unikalų fenomeną jie pademonstravo pulsiniu žaliu lazeriu šviesdami per stiklinio indo sienelę. Per kelias minutes išilgai lazerio spindulio susidarė skysčio tėkmė. „Tėkmė atrodo kaip skystas lazerio spindulio analogas, judantis ta pačia spindulių kryptimi — lyg juos tiesiogiai stumtų lazerio spindulio fotonai, — rašo mokslininkai. — Šį fenomeną vadiname lazerio čiurkšlėmis.“
Nanodalelės gali sugerti žalią šviesą, nes ji rezonuoja su dalelių elektronų dažniu. Sulig kiekvienu lazerio spindulio impulsu įkaisdamos ir atvėsdamos, jos plečiasi ir traukiasi, taip kurdamos vandenyje akustines bangas — šis akustinės srovės fenomenas žinomas jau seniai.
Atradimas gal būti plačiai taikomas, ypač – lustinių laboratorijų eksperimentuose, kur skysčių judinimas mikroskopiniu masteliu gali būti gyvybiškai svarbus — o taip pat nanogamyboje ir netgi lazeriniams varikliams. Kaip J.Bao su kolegomis paaiškino straipsnyje, „lazerių srovės bus pritaikytos optiškai kontroliuojamuose ar aktyvuojamuose įrenginiuose — pavyzdžiui, mikrofluidikoje, lazerių stūmoje, lazerių chirurgijoje ir valyme, masės transportavime ar maišyme“.
