Viena iš bakterijų - Moraxella osloensis – gali lengvai susargdinti žmogų su nusilpusiu imunitetu, o taip pat sukelia ir nemalonų skalbinių kvapą (tad nenuostabu, kad nesmagiai kvepia ir pačios kempinėlės).
Tyrimo, kuris paskelbtas „Scientific Report“, metu buvo tiriama mikrobų įvairovė statiniuose, ir nenuostabu, kad pačia purviniausia vieta tapo kempinėlės indams plauti: jose dažniausiai vyrauja drėgmė, ir jos nuolat kontaktuoja su maisto likučiais – bet daugelis nė įsivaizduoja kiek mikrobų slypi kempinėlėse, o skaičiai – įspūdingi: kiekviename kubiniame milimetre ten gyvena net 54 milijardai bakterijų. Tiesą sakant, tai toks pats tankis, kaip ir žmogaus išmatose.
„Priešingai dažnam įsivaizdavimui, tyrimo rezultatai rodo, kad virtuvės aplinkoje gyvena daugiau bakterijų nei tualete, – rašoma tyrimo išvadose. – Buvo įrodyta, kad kempinėlės yra didžiausi bakterijų rezervuarai visuose namuose“.
Be to, tai ne tik bakterijų veisykla, bet dar ir jų skleidimo priemonė – tada, kai valome namus kempinėlėmis, mes tuo pačiu metu jas ir skleidžiame. Tiesa, reikėtų apsiprasti su galbūt ir taip nemalonia mintimi, kad ir be viso to, bakterijos egzistuoja visur aplinkui – pavyzdžiui, mes jų savo pačių kūnuose turime tiek pat, kiek ir kūno ląstelių. Todėl tyrimas nagrinėjo, kiek tos, kurios gyvena kempinėlėse, yra iš tiesų pavojingos.
Tyrimas parodė, kad iki 36% populiacijos kempinėlėje sudaro Moraxellaceae šeimos bakterijos. Tai – tipiška bakterija, gyvenanti ant žmogaus odos, tad mes tiesiog ją pernešame ant kempinėlės, ir ji ten sėkmingai dauginasi, ir populiacija gali išaugti iki tokio dydžio, kad jau gali tapti pavojinga.
Dauguma kitų kempinėlėse aptiktų bakterijų nebuvo tokios pavojingos – bet rasta nedidelė dalis ir pavojingų.
„Kas mus labiausiai nustebino, kad 5 iš 10 rūšių, kurių atstovių daugiausia radome, priklauso vadinamajai antrajai rizikos grupei (RG2), kas reiškia, kad tai yra potencialus patogenas“ - pasakoja mikrobiologas Markusas Egertas.
Pagrindinės rastos bakterijų rūšys - Acinetobacter johnsonii, Moraxella osloensis ir Chryseobacterium hominis.
Tyrimas taip pat siekė sužinoti, kaip geriausia apsisaugoti nuo tokio bakterinio užterštumo. „Paaiškėjo, kad sterilizavimas verdant ar kaitinant kempinėles mikrobanginėje gerokai sumažina sumažina bakterijų populiacijas, taigi, yra visai neblogas higieninis sprendimas“ - teigia M. Egertas, bet priduria, kad tolesnis tyrimas parodė, jog ilgalaikėje perspektyvoje reguliariai sterilizuojamos kempinės vis tiek išaugina tokį patį kiekį bakterijų, kaip ir nė karto nesterilizuotos.
Tiesą sakant, valymo procedūros pakeitė mikrobiomą – ir net ne į gerąją pusę. Moraxellaceae ir Chryseobacterium hominis bakterijų kiekiai net padidėjo, ir tapo net atsparesnės, nei kitos bakterijos – tai rodo, kad kempinėlių sterilizavimas gali turėti net ir priešingą efektą. Tad, mokslininkų teigimu, norint sumažinti riziką, geriau tiesiog reguliariai keisti virtuvės kempinėles – daugmaž kartą į savaitę.
Parengta pagal IFL Science.
