Nors visi pratę įsivaizduoti, kad geriausi moksliniai atradimai padaromi itin gausiai finansuojamose laboratorijose, savo projektui Anika panaudojo tai, ką daugelis laiko šiukšlėmis.
Norėdama ekologiškai spręsti gana dažnai pasitaikančią išsiliejusios naftos problemą, Anika atrado natūralius ją sugerti galinčius sorbentus. Pavyzdžiui apelsinų ir bananų žieveles, granatų lukštus ir kt.
Iš jų buvo daromi mišiniai, ieškoma optimalių santykių. Vėliau buvo gausiai eksperimentuojama ir išsiaiškinta, kad, pavyzdžiui, granulės, kurių pagrindą sudarė apelsinų žievelės, efektyviau savo darbą atliko sūriame vandenyje, o granulės su granatų lukštų apvalkalu efektyvesnės buvo gėlame vandenyje.
Šiuo metu pasiektas efektyvumas leidžia sugerti iki 3 kartų daugiau naftos nei sveria pats sorbentas. Be to, priklausomai nuo išsiliejimo, gali būti panaudota net keletas skirtingų sorbentų.
Tačiau svarbiausia, kad šis atradimas turi daug potencialo. Jį galima tobulinti dvejais skirtingais keliais. Galima ieškoti biologiškai aktyvių medžiagų, kurios suskaidytų sorbentą kartu su nafta. Arba kitu keliu – tobulinti panaudoto sorbento slėginio išspaudimo technologiją. Tai leistų sorbentą naudoti pakartotinai kelis ar keliolika kartų.
