Lietuvai suteikus asocijuotosios narės statusą, šalies mokslininkai galės dalyvauti CERN tyrimų programose ir turės savo atstovus organizacijos taryboje. Be to, studentams ir jauniesiems mokslo darbuotojams bus suteiktos papildomos galimybės dirbti ir stažuotis institucijoje, o šalies pramonės įmonės galės dalyvauti CERN pirkimuose. Lietuvos bendradarbiavimas su organizacija apims mokslo ir tyrimų, švietimo, verslo bei sveikatos apsaugos sritis.
Sprendimą dėl Lietuvos narystės CERN taryba paskelbė šį mėnesį. Tai Lietuvai per metus kainuos apie 900 tūkst. eurų.
„Šiandien Lietuva priimama į stipriausių ir pažangiausių pasaulio mokslo valstybių bendruomenę. Nežiūrint į tai, kad oficialiai mes šį kelią pradėjome 2004 m., pirmieji mokslininkų bendradarbiavimai vyko dar 9 dešimtmetyje. Šiuo metu ne vienas mūsų mokslininkų dirba CERN: tai fizikai, inžinieriai, informacinių technologijų specialistai. Taip pat ne vienerius metus Lietuvoje vykdoma ir mokytojų mainų programa“, – pažymėjo prezidentės patarėja.
Lietuvos priėmimą į CERN prezidentės patarėja vadina Lietuvos tyrėjų pripažinimu tarptautinėje mokslo erdvėje ir puikia galimybe verslui – CERN kasmet vykdo pirkimų už maždaug 0,5 mln. Šveicarijos frankų.
Tarp žymiausių CERN pasiekimų prezidentės patarėja Saulė Mačiukaitė-Žvinienė mini Higgso bozono atradimą, žiniatinklio sukūrimą. Įvairūs CERN mokslininkų atradimai naudojami nustatant klimato kaitos reikšmę, taikomi medicinoje gydant onkologinius susirgimus.
