Didžiausioje ir seniausioje pasaulyje kosmoso tyrimo organizacijoje lietuvis buvo paskirtas į Kosmoso biologinių mokslinių tyrimų skyriaus (angl. Space Bioscience Research Branch) jaunesniojo inžinieriaus pareigas.
– Kokios buvo pirmosios dienos NASA Ames tyrimų centre? – paklausėme D. Miklušio.
– NASA miestelis pakankamai didelis, čia esantys pastatai primena senus amerikietiškus filmus. NASA teritorija – ypatingai stebima, o sustiprinta apsauga prasmukti į vidų neleidžia jokiam pašaliniam asmeniui. Nors esu NASA stažuotojas, jokios išimtys man nėra taikomos – kiekvieną kartą įeinant ir išeinant privalau rodyti savo pasą.
Norint įeiti į tyrimų zoną (angl. Research Area), privalu turėti NASA išduotą pažymėjimą ir lydintį asmenį, kuris galėtų įsivesti į teritoriją. Todėl jau 8 valandą ryto prie vartų laukia man paskirtas vadovas, NASA vyresnysis inžinierius Teris C. Lusbis, su kuriuo visą dieną praleidžiame stovykloje.
Iš pat pradžių man čia labai patiko: žmonės draugiški, malonūs, daug klausinėja apie Lietuvą. Be manęs NASA stažuojasi dar 50 studentų iš JAV ir kitų šalių. Laboratorijoje kasdien kartu dirbu su trimis užsienio studentais. Kiekvienoje „Ames“ tyrimų centro laboratorijoje dirba bent po vieną studentą.
Iš pat pradžių man čia labai patiko: žmonės draugiški, malonūs, daug klausinėja apie Lietuvą. Be manęs NASA stažuojasi dar 50 studentų iš JAV ir kitų šalių. Laboratorijoje kasdien kartu dirbu su trimis užsienio studentais. Kiekvienoje „Ames“ tyrimų centro laboratorijoje dirba bent po vieną studentą.
– Minėjote, kad turite vadovą. Koks jis?
– Mano vadovas Teris C. Lusbis NASA dirba jau 30 metų ir be manęs šiuo metu „prižiūri“ dar du praktikantus amerikiečius. Jis labai malonus, dėmesingas, skiria daug laiko užduočių ir darbo paaiškinimui. Vadovas taip pat domisi mano įgyta patirtimi KTU ir buvo labai nustebęs tuo, jog galiu ir moku dirbti su tokiomis programomis kaip „Altium“ ir „Labview“.
– Prie kokio NASA projekto įgyvendinimo prisidedate?
– Projektas, prie kurio dirbu yra „Compact Tissue-Equivalent Proportional Counter pre-amplifier design and test“. Kartu su vadovu T. C. Lusbiu kuriame dozimetrą radiacijai matuoti misijų metu Marse ir panašiomis sąlygomis. Mano tikslas – suprojektuoti ir testuoti jo pradinį stiprintuvą.
T. C. Lusbis prieš keletą metų daug dirbo prie šio projekto, tačiau dėl perskirstyto finansavimo jis nebuvo užbaigtas. Man atvykus į NASA, vadovas nusprendė atgaivinti šį projektą ir su mano pagalba padidinti sensoriaus tikslumą bei įrodyti, kad šį projektą verta finansuoti ir įgyvendinti.
Vykdant projektą, siekiama išgauti kuo didesnį jutiklio tikslumą. Rinkoje yra daug pigesnių dozimetrų, tačiau tikslaus ir tinkančio specifinėmis sąlygomis erdvėse – nėra. Taigi, turėsime įdėti daug sunkaus darbo, kad pavyktų sumažinti dozimetro triukšmų lygį.
T. C. Lusbis prieš keletą metų daug dirbo prie šio projekto, tačiau dėl perskirstyto finansavimo jis nebuvo užbaigtas. Man atvykus į NASA, vadovas nusprendė atgaivinti šį projektą ir su mano pagalba padidinti sensoriaus tikslumą bei įrodyti, kad šį projektą verta finansuoti ir įgyvendinti.
Vykdant projektą, siekiama išgauti kuo didesnį jutiklio tikslumą. Rinkoje yra daug pigesnių dozimetrų, tačiau tikslaus ir tinkančio specifinėmis sąlygomis erdvėse – nėra. Taigi, turėsime įdėti daug sunkaus darbo, kad pavyktų sumažinti dozimetro triukšmų lygį.
– Ar lieka laisvo laiko?
– Taip, savaitgaliai visiems stažuotojams laisvi. Jau pirmąją savaitę teko aplankyti San Franciską, kur pėsčiomis nuėjome net 45 kilometrus ir apžiūrėjome visą miestą. Na, o darbo dienomis nuo 8 val. ryto iki 16 val. popiet dirbu NASA miestelyje.
– Kaip apibūdintumėte savo pirmuosius įspūdžius iš NASA?
– Tai – puiki patirtis. Tikiuosi, kad viskas taip šauniai klostysis ir toliau.
