Birželio 7 dieną „Lockheed Martin“ Pažangiųjų programų vystymo padalinys (angl. Advanced Development Programs – ADP), dar vadinamas „Skunk Works“, atskleidė naują informaciją apie jų hipergarsines technologijas ir SR-71 „Blackbird“ žvalgybos lėktuvo įpėdinį, šturmo ir žvalgybos lėktuvą SR-72.
„Lockheed Martin“ pranešime „Aviation Week“ kalbama apie hipergarsines rechnologijos – tarp kurių yra ir kombinuoto ciklo sistema, sujungianti raketinį varklį ir viršgarsinį turboreaktyvinį variklį – kurios jau yra pakankamai pažangios, kad būtų galima pradėti suplanuotą SR-72 projektą.
SR-71 įpėdinio krimas jau nuo šio šimtmečio pradžios buvo DARPA ir JAV Oro pajėgų (USAF) tikslu, o 2013 m. USAF pagaliau paskelbė pradėjusi kurti mastelinį SR-72 modelį. Tačiau nuo to laiko žinios apie programą buvo skurdžios – jei tik informacija būdavo iš vis pateikiama.
Iki šiol žinoma tai, kad 2006 m. „Lockheed“ pradėjo partnerystę su „Aerojet Rocketdyne“ – būtent šis aljansas, modifikavęs serijinės gamybos turbiną, sukūrė kombinuoto ciklo variklį. Antžeminiai kombinuoto ciklo variklio bandymai vyko 2013 – 2017 metais.
Hipergarsinė ateitis
Pažangiųjų orlaivių padaliniui jau nedaug trūksta iki viso mastelio pilotuojamo arba nuotolinio valdymo skrydžių tyrimo orlaivio (FRV) paleidimo. Šio FRV dydis turėtų būti panašus į F-22 ir turėti visiškai kombinuoto ciklo variklio sistemą. „Lockheed“ tikisi pradėti FRV skrydžius kito dešimmečio pradžioje, tuo tarpu SR-72 į orą pakils tikriausiai iki 2030. Pasirodant vis daugiau detalių apie pirmuosius skyrydžius, turėtume išvysti daugiau stulbinančių SR-72 detalių.
„Pastaruosius 20 metų tvirtinome, kad hipergarsiniai lėktuvai bus jau po poros metų, bet tegaliu pasakyti, kad technologija subrendusi, ir mes, drauge su DARPA ir karinėmis tarnybomis, sunkiai dirbame, siekdami šias galimybes suteikti oro kovotojams kuo anksčiau“, – sako „Lockheed Martin“ vykdantysis viceprezidentas ir „Skunk Works“ generalinis vyr. vadybininkas Robas Weissas.
Hipergarsiniai lėktuvai gali skrieti iki 4 800 km/h, tad jie yra idealūs tiek tolimoms kelionėms, tiek kaip pasaulinės greito reagavimo priemonės. Iš tiesų, po jaudinančio1967 metų X-15 skrydžio, Amerikos hipergarsiniai tyrimai iš esmės stagnavo. Bet dabar, kai NASA atgaivino savo „X-Planes“ programą ir karinėms bei civilinėms įstaigoms labiau domintis šia technologija bei intensyvėjant kosminėms lenktynėms, atrodo akivaizdu, kad ateinantys metai bus hipergarsinių aparatų tyrimų ir kūrimo renesansas.
