Mokslininko ir kartu su juo dirbančios komandos tikslas – atrasti vaistus, kurie stabdytų senėjimą ir gražintų žmogui jaunystę. Anot F.X.Pellay, netruks gali išaušti diena, kai savijautą ir išvaizdą bus galima atjauninti dešimtimis metų.
Senatvė – daugybės ligų kaltininkė
F.X.Pellay ir jo komanda Viduržemio jūros gamtos mokslų institute (angl. „The Mediterranean Institute for Life Sciences“ arba MediLS) tyrinėja ilgaamžiškumą ir jaunėjimą. Jų tikslas – ne tik sustabdyti senėjimo procesą, bet išsiaiškinti, kaip žmogus gali jaunėti. Į senėjimą mokslininkas žvelgia kaip į ligą. Kaip jis pasakoja portalui LRT.lt, senstant patiriame daugybę sveikatos problemų. Sustabdžius senatvę pavyktų išvengti ir aibės ligų, tarp jų – ir vėžio.
Pasiremdamas Prancūzijos, savo gimtosios šalies, duomenų baze, F.X.Pellay tyrinėjo prancūzų mirties priežastis. Jos – pačios įvairiausios. Duomenys rodo, kad 95 proc. mirčių atvejų koreliuoja su senėjimu.
„Senstant mažėja organizmo atsparumas, kūnas silpnėja. Didėja tikimybė susirgti įvairiomis ligomis kaip ir tikimybė mirti. Net ir gripo pasekmės itin skirtingos – priklausomai nuo to, ar užklumpa jauno, ar senyvo amžiaus žmogų. Susirgę juo jaunystėje, be didesnių sunkumų pasveiksime per savaitę. Jei gripas užpuola aštuoniasdešimties ar devyniasdešimties metų amžiaus žmogų, mirties tikimybė itin didelė“, – LRT.lt sakė F.X.Pellay.
Kaip dar vieną pavyzdį mokslininkas pateikia Parkinsono ir Alzheimerio ligas, kurioms gydyti vaistų nėra, nors į tyrimus atrasti medikamentus investuotos milžiniškos sumos pinigų. Žmonių, suinteresuotų vaistų, galinčių pagydyti šias ligas, atsiradimu procentas itin didelis. Tačiau kol kas tėra sukurta keletas vaistų, kuriais šiek tiek įmanoma pristabdyti Parkinsono ir Alzheimerio simptomus. Abiejų ligų priežastis – senėjimas.
Daugelis turbūt pasakytų, kad senėjimas – natūralus reiškinys, neturintis jokių sąsajų su liga, tačiau F.X.Pellay teigimu, dėl to, kad senstame, tenka patirti ir daugumą ligų.
„Tik labai nedaug mirčių priežasčių neturi ryšio su senėjimu. Pavyzdžiui – nelaimingas autoįvykis. Tad nėra klaidinga į senėjimą žvelgti kaip į problemą ir ieškoti būdo, kaip ją išspręsti“, – sako mokslininkas.
Vaistai nuo senėjimo – tik laiko klausimas
Klausimą, kaip sustabdyti žmogaus senėjimą, F.X.Pellay sau uždavė paauglystėje. Nors augant jam neteko dalyvauti artimų žmonių laidotuvėse, jau vaikystėje mokslininką gąsdino mintis apie mirtį ir tai, kad ji dažniausiai užklumpa senatvėje.
Tyrėjas atskleidžia, jo ir kartu su juo MediLS institute dirbančios ilgaamžiškumą ir jaunėjimą tiriančios NAOS grupės tyrimų laboratorijai priklausančios komandos tikslas – atrasti vaistus, kurie stabdytų senėjimą. Tiesa, tai domina ne tik F.X.Pellay. Anot mokslininko, žmogaus jaunėjimo tema – šiuo metu intensyviai nagrinėjama mokslo pasaulyje. Ja susidomėję ir tyrėjai, ir verslo rinka.
F.X.Pellay yra sukūręs specialią tyrimo sistemą, skirtą tikrinti, kokiais požymiais skiriasi jaunų ir brandaus amžiaus donorų odos ląstelės – fibroblastai. Taip pat – ar įmanoma paveikti senas ląsteles taip, kad jos elgtųsi lyg jaunos.
„Bandome padaryti taip, kad vyresnio amžiaus donorų ląstelės taptų identiškos jaunų donorų ląstelėms. Stebime, kaip jos auga, koks jų atsakas į normalų stresą, kas su jomis vyksta, kai patiria papildomą stresą. Turime parametrus, kuriais galime viską išmatuoti. Taip pat esame atradę itin perspektyvias molekules, kuriomis paveikus ląsteles, galime manyti, kad skirtumas tarp jaunų ir senyvo amžiaus donorų ląstelių išnyksta“, – pasakoja mokslininkas.
Anot F.X.Pellay, kol vaistų nėra, kalbos apie jų poveikį prilygsta mokslinei fantastikai, tačiau jis patikina, kad vartojant specialius vaistus būtų galima susigrąžinti jaunystę ir gerą savijautą.
„Žmogus gal ir nebeatrodys ir nesijaus kaip dvidešimties, bet, atjaunėjus ląstelėms, kartu atjaunėja ir išvaizda, žmogus turėtų jaustis kur kas energingesnis ir stipresnis“, – paaiškina F.X.Pellay.
Jaunystę išsaugoti norėtų pusė respondentų
2013 metais JAV mokslininkas Tomas Pyszczynskis „SENS“ mokslo konferencijoje pristatė tyrimo, kurio metu žmonių buvo klausta, ar jie ryžtųsi išgerti piliulę, sugrąžinsiančią jiems jaunystę, duomenis. Iš tyrimo rezultatų matyti, kad tai padarytų 50 proc. respondentų.
„Žmonės, atsakę teigiamai, tai darytų, nes norėtų būti jauni, sveiki ir stiprūs. Respondetai, sakę, kad vaistų negertų, pasirinkimo priežastis aiškino įvairiai pradedant asmeniniu požiūriu, religinėmis pažiūromis, psichologiniais klausimais ar nuomone, kad, jei nesentume, būtų nuobodu gyventi“, – pasakoja F.X.Pellay.
Su požiūriu, kad stabdyti senėjimą – nenatūralu ir grėsminga, F.X.Pellay nesutinka ir teigia, kad tuomet reikėtų sutikti, kad viskas, ką darome paskutinius 5 tūkst. metų, yra nenatūralu.
„Ugnis egzistuoja gamtoje, bet naudoti ją mastui gaminti nėra natūralu. Bakterinės infekcijos – natūralus reiškinys, tačiau kodėl tada vartojame atibiotikus? Vaistus vartojame nuolatos, darome tai, nes norime išgyventi. Taigi yra pagrįsta priežastis, kodėl žmonės vartotų vaistus, padėsiančius jiems išsaugoti jaunystę“, – sako F.X.Pellay.
