Anksčiau kai kurie mokslininkai, aptikę T. rex protėvių plunksnų įrodymų, iškėlė versiją, kad garsusis plėšrūnas tiranozauras ir pats galėjo būti apaugęs švelniomis plunksnomis, o ne raginiais roplių žvynais.
Tos išvados prieštaravo ilgai gyvavusiam požiūriui, kad dideli dinozaurai neturėjo plunksnų ir kad jiems jų nereikėjo nei kūno šilumai palaikyti, nei skraidymui.
Naujojo tyrimo metu tarptautinė mokslininkų komanda analizavo T. rex ir jo giminaičių odos pavyzdžius muziejuose, ir parengė suakmenėjusių odos atspaudų duomenų bazę.
Tarp tų pavyzdžių buvo T. rex kaklo, dubens ir uodegos odos lopinėlių atspaudai iš Hjustono gamtos mokslų muziejaus ir keturių kitų tiranozaurinių šeimos atstovų pavyzdžiai.
Šie dinozaurai gyveno kreidos periodu vėlyvuoju laikotarpiu, prieš 99–65,5 mln. metų, kol į Žemę atsitrenkęs asteroidas išnaikino visus sausumos dinozaurus.
Komanda padarė išvadą, kad daug anksčiau gyvenusių tiranozaurinių „reikšmingą plunksnų dangą“ T. rex ir jo giminaičių bendras protėvis jau buvo praradęs – maždaug tuo metu, kai prasidėjo vėlyvosios kreidos periodas.
Duomenys pateikia „įtikinamų įrodymų“ apie T. rex dangą išimtinai iš raginių žvynų, rašoma mokslo žurnale „Biology Letters“.
„Mūsų rasti įvairių Tyrannosaurus rūšių (įskaitant T. rex) suakmenėję žvynuotos odos, panašios į dabartinių roplių, pavyzdžiai piešia įprastesnį šių didžiulių plėšrūnų paveikslą su žvynuota oda“, – rašė mokslininkai.
Tai, savo ruožtu, rodytų, „kad dauguma didelių tiranozaurinių (jeigu ne visi) buvo žvynuoti, jeigu iš dalies buvo plunksnuoti, (ta kūno sritis) apsiribojo nugara“.
Mokslininkai kelia klausimą, kodėl didieji tiranozaurai, kurių protėviams iš raginių žvynų išsivystė plunksnos, vėl grįžo prie žvynų.
Paleontologai mano, kad pirmieji paukščiai atsirado prieš 150 mln. metų ir kad jie buvo mažų plunksnuotų dinozaurų palikuoniai.
Pirmosios dinozaurų plunksnos buvo paprasti tuščiaviduriai koteliai, kurie su laiku išsivystė į primenančias dabartines.
