Šiose kriptose buvo palaidota šimtai žmonių, bet itin gerai išsilaikė tik mažiau nei du tuzinai kūnų. Užtat jų būklė kone ideali: kai kurie kūnai dar buvo su drabužiais, turėjo odą ir vidinius organus. Tai lėmė vėsi požemių temperatūra ir geras vėdinimas, neleidęs kauptis drėgmei.
Tarptautinė mokslininkų komanda tyrinėja šias mumijas nuo 2012 metų, siekdami geriau suprasti to meto žmonių sveikatos būklę ir kokiomis ligomis jie sirgo. Ir šie tyrimai jau davė vaisių.
Nors dauguma žmonių, palaidotų Šv. Dvasios bažnyčios kriptose, priklausė aukštesnei socialinei klasei, mokslininkai nustatė, kad sveikatos problemų jiems nestigo: mirusiųjų kūnuose nustatyti dantų ėduonies, dantenų ligų, žarnyno parazitų, aterosklerozės, artrito, rachito ir kitų ligų požymių.
Visgi daugiausia dėmesio sulaukė vienas išskirtinis atvejis – seniausias raupų genų rinkinys. Kaip pranešta pernai metų pabaigoje, sunkiai fragmentuota DNR išskirta iš mumifikuotų 2–4 metų vaiko, mirusio Lietuvoje apie 1643–1665 m., palaikų liekanų.
Iki šiol istorikai ir mokslininkai, remdamiesi rašytiniais šaltiniais iš senovės Kinijos ir Indijos bei kai kurių Egipto mumijų tyrimų duomenimis, darė prielaidą, kad raupai egzistavo tūkstančius metų.
Tačiau kuomet mokslininkai palygino duomenis iš XVII a. palaikų Vilniuje su virusų duomenų bazėse saugomais duomenimis iš 1940–1977 m., paaiškėjo, kad ši prielaida klaidinga – raupų virusas evoliucionavo daug vėliau, negu manyta. Ištirti mėginiai turi bendrus protėvius, kurie negalėjo atsirasti anksčiau nei 1580 m.
Tai reiškia, kad istorinių šaltinių aprašytos raupų epidemijos iki šios datos buvo sukeltos kitokios raupų atmainos nei ta, nuo kurios skiepijama.
„Dėl vakcinacijos raupai laikomi pirmąja visiškai išnaikinta pasaulyje infekcija, o šis atradimas keičia mūsų suvokimą apie viruso evoliucijos greitį. Kitaip sakant, esame nuolatinėse lenktynėse su infekcinių ligų sukėlėjais, kurie sugeba evoliucionuoti greičiau, nei manėme, tad privalome neprarasti budrumo“, – anksčiau yra sakęs Vilniaus universiteto profesorius Rimantas Jankauskas.
Raupai – viena baisiausių ligų žmonijos istorijoje. Tai ūmi, itin užkrečiama, dažnai mirtimi pasibaigianti virusinė liga, pasižyminti aukšta temperatūra, skausmu, odoje pasireiškiančiomis kraujingomis pūslelėmis, kurioms sugijus lieka duobėti randai. Neretai, pažeidus akies rageną, gali išsivystyti aklumas.
Ši liga vien XX amžiuje visame pasaulyje pražudė per 300–500 mln. žmonių, o paskutinis žinomas raupų atvejis užfiksuotas 1977 metais Somalyje.
Ilgą laiką buvo manyta, kad raupai kamavo jau senąsias civilizacijas Egipte, Indijoje bei Kinijoje. Kai kurie istoriniai duomenys kelia hipotezę, jog Egipto faraonas Ramzis V, kuris mirė 1145 m. pr. Kr., taip pat kentėjo nuo raupų.
Parengta pagal History.com ir Nytimes.com inf.
