Pernai Kinijos vyriausybė paskelbė, kad geologai rado naujus metano hidrato – vadinamojo „degiojo ledo“ – telkinius ir dabar jiems pavyko šiek tiek jo išgauti. Pasaulis žingsniu priartėjo prie iki šiol nenaudoto ištekliaus panaudojimo.
Metano hidratas yra nuostabi medžiaga, atrodanti panašiai kaip ledas, tačiau iš tiesų tai yra vandens molekulių gardelėje įkalintas metanas. Prikišus degantį degtuką, šis ledas ne tik tirpsta – jis užsidega.
Tokie kieti dujų telkiniai susidaro ten, kur žemos temperatūros ir nemenko slėgio kombinacija tokiu būdu įkalina metaną, pavyzdžiui, šimtų metrų gylyje po vandeniu.
„Jei po dugno paviršiumi, dujų hidrato stabilumo zonoje yra pakankama dujų koncentracija, jos būna hidratų formos“, – „ScienceAlert“ sakė Ingo Pecheris, geologas iš Oklando universiteto Naujojoje Zelandijoje.
Bet šią stabilumo zoną lengvai sutrikdo slėgio ar temperatūros pokyčiai, o tada šis sugaudytas metanas išlaisvinamas į vandenį. Būtent todėl sėkmingas dujų išgavimas iš metano hidrato yra toks svarbus inžinieriams.
Tokiose telkiniuose dujos ankštai supakuotos – iš 1 kubinio metro metano hidrato, iškėlus jį į paviršių, galima išlaisvinti 164 kubinius metrus gamtinių dujų, todėl tai vertingas kuro išteklius.
Tyrėjai mano, kad metano hidrato išteklių galėtų būti itin gausu visame pasaulyje – gal net daugiau nei bendrai viso kito iškastinio kuro. Bet nėra nė vieno vertinimo, apie kokius kiekius čia kalbama, o ir ne visų šių rezervų naudojimas būtų praktiškas.
„Nedidelės koncentracijos ištekliai kontinentiniame šelfe gan paplitę, – sakė I.Pecheris. – Tačiau komerciškai įdomūs metano hidrato telkiniai ne tokie dažni.“
Visgi komercinio intereso šioje srityje netrūksta. Šie telkiniai dėmesį patraukė tik praėjusio amžiaus aštuntojo dešimtmečio antroje pusėje ir kol kas jų išgavimas iš jūrų nuosėdų didelės sėkmės nesusilaukė.
Japonija – didžiulė energijos importuotoja – pirmoji įvykdė dujų išgavimo iš povandeninių degaus ledo klodų proveržį 2013 metais.
Bet bandymas kone išsyk susidūrė su problemomis ir tik anksčiau šį mėnesį Japonijos ekonomikos prekybos ir pramonės ministerija pranešė apie dar vieną sėkmingą bandymą.
Dabar Kinija paskelbė, kad jų plaukiojanti dujų išgavimo platforma Pietų Kinijos jūroje pateikė itin daug žadančius rezultatus, ir ne tik eksperimentiniais tikslais, bet ir potencialiai komercializacijai.
Inžinieriai įsigręžė į jūros dugną ir ten pat iš hidratų išskyrė dujas, kurios vamzdžiais kilo į paviršių. Kinijos žiniasklaidos teigimu, jiems pavyko išgauti 35 000 kubinių metrų dujų per parą.
„Palyginus tai su Japonijos tyrimų rezultatais, Kinijos mokslininkai sugebėjo išgauti daug daugiau dujų“, – BBC sakė chemijos inžinierius Praveen Linga iš Singapūro nacionalinio universiteto.
Į metano hidratų tyrimus JAV, Japonija, Kinija, Indija ir Pietų Korėja investavo šimtus milijonų dolerių, bet visoms šalims sunkiai sekėsi sukurti kaštų ir energijos atžvilgiu efektyviausią dujų išgavimo metodą.
Kinijos sėkmė yra perspektyvus žingsnis link šio didelio energijos tankio ištekliaus šaltinio komercializavimo. Bet ar tuo išvis verta užsiimti? Juk gamtinės dujos vis viena yra iškastinis kuras, o jis traukiasi iš arenos.
Gręžimasis į jūros dugną, siekiant išgauti degias dujas, visiškai nekaltas. Poveikis aplinkai dar tiriamas (juk tokiu būdu dujas išgauti kol kas pavyko tik kelis kartus), bet jei kas nors sugestų, yra potencialus pavojus metanui patekti į atmosferą.
Metanas yra stipriu šiltnamio efektą sukeliančiu poveikiu pasižyminčios dujos – pagal šią savybę jos anglies dvideginį lenkia iki 36 kartų.
Vien šių „užšalusių“ dujų telkinių baksnojimas nebūtinai išleis jas į atmosferą ar netgi į vandenyną – dujų išskyrimas iš hidratų skiriasi klimato kaitos proceso dėl kurio metanas išsiskiria iš amžinojo įšalo.
Bet darbai su metano klodais jūros dugne gali paveikti vietinę ekologiją, mokslininkai tai irgi aiškinasi.
Nepaisydamas potencialios grėsmės, Ingo Pecheris sako asmeniškai manąs, kad metano naudojimas kaip kuro šaltinis yra gera idėja, nes deginant dujas teršalų emisijos mažesnės.
„Norint mažinti CO₂ emisijas dabar, o ne po 20 ar 30 metų, reikia skatinti perėjimą nuo anglies prie gamtinių dujų, – sakė jis. – Gamtinės dujos iš hidratų gali būti lemiamas tokio pasikeitimo veiksnys daugelyje pasaulio šalių.“
Parengta pagal Sciencealert.com inf.
