Kaip ir absoliučią daugumą organizmo struktūrų, kaulą sudaro ląstelės ir tarpląstelinė medžiaga. Šios medžiagos kauliniame audinyje yra ne tik labai daug, bet ji persunkta mineralinių druskų bei gausių jungiamojo audinio skaidulų - ir yra labai kieta, o tai trukdo mokslininkams stebėti kaulų ląstelių veiklos ypatybes ar pokyčius, vykstančius kaulų ligų - kaip pavyzdžiui osteoporozė - metu.
Ligšioliniai metodai tam nebuvo palankūs. Juos net galima pavadinti stebėtinai destruktyviais. Vienas iš jų: susmulkinti tam tikrą kaulo fragmentą. Tai geras būdas suskaičiu,oti ląsteles, įvertinti jų proliferacijos laipsnį ar pokyčius, tačiau tampa visai neaišku kokia prieš tai buvo ląstelių lokalizacija.
Kitas būdas – atriekti plonesnį už popieriaus lapą kaulo sluoksnį ir nudažius specialiais dažais tirti mikroskopu. Tačiau ir šis būdas turi trūkumą – jis leidžia pamatyti tik mažytės kaulo dalies, iš kurios ir buvo paimtas mėginys, vaizdą - o ne didelį ir išsamų viso kaulo paveikslą.
Kitas būdas – atriekti plonesnį už popieriaus lapą kaulo sluoksnį ir nudažius specialiais dažais tirti mikroskopu. Tačiau ir šis būdas turi trūkumą – jis leidžia pamatyti tik mažytės kaulo dalies, iš kurios ir buvo paimtas mėginys, vaizdą - o ne didelį ir išsamų viso kaulo paveikslą.
Tačiau naujas metodas – kaulo nuskaidrinimas - neturi nė vieno iš šių trūkumų.
Kaulas tampa skaidriu pritaikius patobulintą technologiją, skirtą minkštųjų audinių skaidrinimui. Taikant šį metodą, iš kaulo pašalinamos kalcio druskos - jas pakeičia specialus gelis, palaikantris trimatę kaulo struktūrą. Taip pat pašalinami riebalai ir kraujo forminiai elementai.
Kaulas tampa skaidriu pritaikius patobulintą technologiją, skirtą minkštųjų audinių skaidrinimui. Taikant šį metodą, iš kaulo pašalinamos kalcio druskos - jas pakeičia specialus gelis, palaikantris trimatę kaulo struktūrą. Taip pat pašalinami riebalai ir kraujo forminiai elementai.
Skaidrinimo procesas užtrunka 28 dienas. Praėjus šiam laikui, kaulas tampa lankstus tarsi kremzlė, tačiau visų svarbiausia – permatomas.
Būtent ši savybė mokslininkams padės daugiau sužinoti apie kaulų senėjimo procesus, kaulų navikų formavimąsi, kai kurių kaulų ligų specifines ypatybes, gijimo procesų eigą ir kita.
Vos tik sukurtas, metodas netrukus jau ir buvo pritaikytas. Pirmojo eksperimento metu buvo stebima kaip specifiniai antikūnai blokuoja baltymą sklerostiną, kuris pasižymi antianaboliniu efektu ir slopina kaulo darinių formavimąsi. Tą kartą pirmąsyk realiu laiku buvo stebimas kaulinio audinio tankio didėjimas ir ląstelių regeneraciniai procesai.
Plačiau su tyrimu ir jo rezultatais galima susipažinti publikacijoje žurnale „Science“.
