Ir visai nenuostabu, kad visų keturių tipų aptiktos ląstelės tiesiogiai susijusios su imunine sistema. Būtent ši biomedicinos sritis ilgą laiką nenustoja mokslininkus džiuginti didžiausiais ir netikėčiausiais atradimais. Beje, kone trečdalis medicinos ir fiziologijos Nobelio premijų yra pelnyta už atradimus artimai arba tiesiogiai susijusius su imunine sistema.
Ar galime tikėtis Nobelio ir šįkart? Prognozuoti dar labai anksti, reikia daug tolimesnių tyrimų, nes dar net nežinoma atrastų ląstelių funkcija. Bet potencialo tikrai yra.
Ilgą laiką ląstelės buvo atskiriamos tik pagal mikroskopinį vaizdą. Vėliau išmokta jas charakterizuoti pagal ant ląstelės paviršiaus esančias molekules. O dabar taikomas dar modernesnis metodas – vienos ląstelės genomikos tyrimai. Lyginamos pavienių ląstelių genų ekspresijos ypatybės ir pastebima, kad tai, kas anksčiau buvo laikoma vieno tipo ląstele, iš tikrųjų turi tiek skirtumų, kad jas privalu išskirti kaip atskiras ląsteles.
Tokiu būdu buvo išskirtos dviejų naujų tipų dendritinės ląstelės ir dviejų tipų monocitai. Monocitai už kraujagyslių ribų diferencijuojasi ir virsta makrofagais, o pastarieji yra ląstelės, gebančios aktyviai surinkti ir suvirškinti bakterijas, žuvusių ląstelių liekanas ir kitas organizmui svetimas ir toksines daleles.
O dendritinės ląstelės yra profesionalios kurjerės, kurios pristato virusus, bakterijas ar kitus organizmo įsibrovėlius specializuotoms imuninės sistemos ląstelėms, galinčioms tuos įsibrovėlius sunaikinti. Dar jos atlieka svarbų vaidmenį, naikinant vėžines ląsteles.
Tačiau visa tai – apie tradicines ir anksčiau žinotas šių ląstelių funkcijas. Neabejojama, kad naujai atrastos ląstelės pasižymi savitomis funkcijomis, tad sekantis etapas ir yra išsiaiškinti, kokios tos funkcijos yra.
Tyrimo rezultatai publikuoti žurnale „Science“.
