Tai reiškia, kad, kitaip nei bet kuris kitas žinomas fizinis objektas, stumiant šį skystį jis greitėja atgal, o ne stūmimo kryptimi. Toks, švelniai sakant, neįprastas elgesys gali mokslininkams papasakoti apie keistenybes, vykstančias juodosiose bedugnėse ir neutroninėse žvaigždėse.
Todėl mokslininkai aktyviai bandė atkurti neigiamą masę laboratorijoje.
Dabar Vašingtono valstijos universiteto tyrėjai sako sėkmingai sukūrę superšaltų atomų skystį, kuris elgiasi taip, lyg turėtų neigiamą masę, ir siūlo jį naudoti kai kurių keistų Visatos tolybėse vykstančių reiškinių tyrimams.
„Pirmą kartą galime kontroliuoti šią neigiamą masę niekaip netrukdomi“, – sakė vienas iš tyrėjų Michaelas Forbesas.
Šį keistą skystį komanda sukūrė lazeriais atšaldydama rubidžio atomus beveik iki absoliutaus nulio, sukurdami vadinamąjį Boze-Einsteino kondensatą.
Būdamos šios būsenos, dalelės juda neįtikėtinai lėtai ir paklūsta keistiesiems kvantų mechanikos principams, o ne klasikinei fizikai – tai yra, jos pradeda elgtis kaip bangos ir jų vietos tiksliai apibrėžti neįmanoma.
Dalelės dar ir sinchronizuojasi bei juda vieningai, suformuodamos superskystį – medžiagą, kuri teka neprarasdama energijos dėl trinties.
Komanda lazeriais šį superskystį ne tik išlaikė atšaldytą, bet ir sukaupė jį dubenėlio formos lauke, kurio skersmuo Kol superskystis buvo laikomas toje erdvėje, jo masė buvo įprasta ir – kiek tai įmanoma, kalbant apie Bozė-Einsteino kondensatą – buvo normali. Bet tada komanda ėmė versti superskystį ištrūkti.
Antru lazerių rinkiniu jie stumdė atomus pirmyn ir atgal, kad pasikeistų jų sukinys, daužė „dubenį“ ir leido rubidžiui pasprukti taip greitai, kad jis ėmė elgtis taip, lyg turėtų neigiamą masę.
„Vos paspaudus, jis greitėja priešinga kryptimi, – sakė M.Forbesas. – Atrodo, lyg rubidis daužytųsi į neregimą sieną.“
Tyrėjai teigia, kad neigiamos masės skystis patvirtina tai, ką kitos komandos matė savo tyrimuose, tačiau dar labai anksti ką nors tvirtinti.
Dar pamatysime, ar šis sprunkančio superskysčio eksperimentas pakankamai patikimas ir tikslus, kad juo būtų galima patikrinti kai kurias itin keistas prielaidas apie neigiamą masę, ir prieš pernelyg įsijaudinant, kitos komandos turi nepriklausomai pakartoti rezultatus.
Bet tyrimai jau publikuojami recenzuojamame žurnale „Physical Review Letters“. Taigi tikėkimės, kad eksperimento pakartojimo ilgai laukti neteks.
Parengta pagal Sciencealert.com inf.
