Žemynai nustatomi pagal susitarimą ir turi atitikti tam tikrus reikalavimus. Šiuo metu jų yra šeši: Eurazija, Afrika, Šiaurės Amerika, Pietų Amerika, Antarktida ir Australija (kai kur Europa ir Azija įvardijami kaip atskiri žemynai, tačiau tai labiau politinis, o ne geografinis skirstymas).
Mokslininkai teigia, kad žemyno vardo nusipelno dar viena žemės masė, praminta Zelandija. Tiesa, didžioji dalis jos teritorijos yra po vandeniu, Ramiajame vandenyne.
Naujajam žemynui priklauso teritorija, kurioje įsikūrusi Naujoji Zelandija ir Prancūzijai priklausančios salos – Naujoji Kaledonija.
Jei Zelandijos žemynas bus patvirtintas, tai bus jauniausias ir mažiausias žemynas, kurio net 94 proc. ploto yra po vandeniu.
Naujame 11-os geologų darbe, pavadinimu „Zelandija: paslėptasis Žemės kontinentas“, pastebima, kad Zelandija turi visus keturis žemynams būdingus požymius.
„Tai nebuvo netikėtas atradimas, o laipsniškas supratimas“, – nurodo mokslininkai.
Tie požymiai – tai iš vandenyno iškilusi žemės masė, taip pat vulkaninių, metamorfinės ir nuosėdinės uolienos. Zelandija taip pat turi storą ir ne tokią tankią plutą, lyginant su vandenyno pagrindu, bei pakankamai didelę teritoriją, kad ją būtų galima atskirti nuo mikrožemyno.
Zelandijos terminą dar 1995-aisiais pasiūlė geofizikas Bruce'as Luyendykas. Tiesa, tuomet manyta, kad Zelandija atitinka tik tris iš keturių žemynui būtinų savybių – ji nebuvo laikoma viena didele, vientisa teritorija.
Tačiau palydovų duomenys ir gravitaciniai vandenyno dugno žemėlapiai padėjo nustatyti, kad Zelandiją sudaro vientisas plotas. Tuo remdamiesi mokslininkai ragina Zelandiją pripažinti nauju žemynu.
„Mokslinė Zelandijos klasifikavimo kaip žemyno nauda yra kur kas didesnė nei naujas pavadinimas sąraše. Tai, kad žemynas gali būti paniręs po vandeniu, bet išlikti nesuskeldėjęs, yra naudinga ir svarstymus provokuojanti savybė, naudinga tyrinėjant žemynų jungimąsi ir atsiskyrimą“, – rašoma mokslininkų darbe.
Tiesa, atkreipiamas dėmesys į tai, kad 10 tyrimo autorių atstovauja organizacijas iš Naujosios Zelandijos ir Naujosios Kaledonijos, o vienuoliktasis yra iš Australijos.
Vis dėlto B.Luyendykas, kuris šiame tyrime nedalyvavo, yra įsitikinęs, kad geologų bendruomenė priims šias išvadas.
„Šie žmonės yra A klasės žemės mokslininkai, – sakė B.Luyendykas. – Manau, jie surinko solidžius įrodymus, kurie yra pilnai pagrįsti.“
Moksliniame darbe nurodoma, kad Zelandija veikiausiai atsiskyrė nuo Australijos prieš 60–85 mln. metų.
